Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rugpjūčio 14 d. pareiškė, kad Maskva nesutiktų su paliaubomis, kurios įšaldytų dabartinę fronto liniją Ukrainoje. Jis teigė, jog Rusija kariaus, kol pasieks jos sąlygas atitinkantį „ilgalaikį, patikimą ir tvarų“ susitarimą.
Panašią poziciją išsakė ir Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis pareiškė, kad Maskva karą stabdytų arba nutrauktų tik savo sąlygomis.
Karo studijų institutas (ISW), JAV veikianti analitinė organizacija, vertina tokius pareiškimus kaip ženklą, kad Kremlius nenori nutraukti karo, jeigu susitarimas neatitiktų Rusijos maksimalistinių reikalavimų.
ISW teigimu, demonstratyvus pačios derybų idėjos atmetimas gali būti ir Kremliaus vidaus politikos taktika. Analitikai mano, kad taip Rusijos valdžia siekia telkti visuomenę aplink karą remiančią poziciją prieš rugsėjo 18–20 d. vyksiančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas rugpjūčio 8 d. paskelbė, kad Ankara pasiūlė Rusijai ir Ukrainai abipusį moratoriumą smūgiams prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje. Rugpjūčio 13 d. „Reuters“ pranešė, kad Ukraina per trečiąją šalį perdavė Maskvai pasiūlymą abiem pusėms nutraukti atakas prieš civilinius taikinius šiame regione ir dar laukė atsakymo.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tvirtino, kad Maskva oficialaus Turkijos pasiūlymo negavo. Ji taip pat sakė nematanti pagrindo „pusinėms priemonėms“, kurios, jos teigimu, suteiktų Ukrainai laikiną atokvėpį. ISW šį pareiškimą įvertino kaip faktinį Turkijos ir Ukrainos siūlytų ribotų paliaubų atmetimą.
Iniciatyvos svarbą didina atakos prieš laivus ir uostus: „Reuters“ nurodė, kad rugpjūtį Ukrainos grūdų eksportas per Juodąją jūrą buvo 76 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
