Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) ketvirtadienį, liepos 16 d., 18.00 val. atidaroma paroda „Postabstrakcija“. Joje pristatoma viena ryškiausių šiuolaikinio abstraktaus meno kūrėjų, lietuvių kilmės amerikiečių menininkė Barbara Kasten. Tai pirmoji tokio masto jos personalinė paroda Lietuvoje.
Lietuviškos šaknys
Menininkė, gimusi 1936 m. Čikagoje lietuvių išeivių šeimoje, apie savo lietuviškas šaknis daugiau sužinojo suaugusi. Po tėvo mirties kartu su mama ji aplankė Lietuvą, susitiko su netoli Panevėžio gyvenančiais giminaičiais ir taip prisilietė prie savo šeimos istorijos.
„Labiausiai mane domina mano kilmė. Noriu suprasti tai, kas buvo prieš mane, kultūrą, kurios iš tiesioginės patirties iš tikrųjų nepažįstu“, – sako menininkė.
Barbaros Kasten darbai saugomi svarbiausių pasaulio muziejų kolekcijose, tokiose kaip Niujorko modernaus meno muziejus (MoMA), Whitney Amerikos meno muziejus, Londono „Tate Modern“ ir Paryžiaus Pompidou centras. Tačiau paroda Kaune menininkei turi ir asmeninę reikšmę – tai simbolinis sugrįžimas į šalį, kurioje prasidėjo jos šeimos istorija.
Nuo tekstilės iki šviesos architektūros
Barbara Kasten priklauso menininkų kartai, kuri išplėtė fotografijos sampratą ir pavertė ją eksperimentine erdvių, šviesos ir suvokimo laboratorija. Studijavusi tapybą, skulptūrą ir tekstilės dizainą, ji anksti susidūrė su Bauhauzo idėjomis, kurios tapo vienu svarbiausių jos kūrybos pamatų.
Lemiamas posūkis menininkės kūryboje įvyko 1971 m., kai ji laimėjo „Fulbright-Hays“ stipendiją ir išvyko į Poznanę studijuoti pas vieną reikšmingiausių XX a. Europos menininkių – Magdaleną Abakanowicz. Darbas jos studijoje paskatino Kasten permąstyti skulptūros, erdvės ir medžiagiškumo santykį. Būtent šiuo laikotarpiu pradėjo formuotis meninė kalba, kurioje pagrindiniais veikėjais tapo šviesa, spalva ir erdvė.
Svarbią įtaką jos kūrybai padarė Bauhauzo tradicija ir László Moholy-Nagy idėjos. Sugrįžusi į Jungtines Valstijas, Kasten fotografiją pavertė eksperimentine medija, kurioje, pasitelkdama veidrodžius, geometrines formas, spalvą ir šviesą, kuria kruopščiai surežisuotas vizualines kompozicijas. Vėliau, persikėlusi į Niujorką, ji vis daugiau dėmesio skyrė architektūrai, o jos darbuose susiliejo Bauhauzo eksperimentai, konstruktyvizmas ir postmodernios architektūros įtaka.
„Barbara Kasten yra kiekvienos jos tyrinėtos medijos novatorė ir viena nuosekliausių eksperimentuotojų šiuolaikiniame mene. Jos kūryba tęsia moterų menininkių tradiciją, iš naujo apibrėžiančią pačios medijos sampratą“, – akcentuoja parodos kuratorė Agnieszka Pindera.
Paroda „Postabstrakcija“
Paroda „Postabstrakcija“ apžvelgia beveik šešis Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečius. Ekspozicijoje pristatoma apie 80 kūrinių – fotografijos, skulptūros ir instaliacijos, leidžiančios iš arti susipažinti su nuoseklia menininkės šviesos, spalvos, struktūros ir suvokimo tyrimų raida.
Parodos pavadinimas nurodo į Kasten dialogą su avangardo istorija, konstruktyvizmu, modernistine ir postmodernistine architektūra. Menininkė nekartoja abstrakcijos kalbos – ji ją perrašo, išbando ir susieja su žiūrovo patirtimi. Jos kūriniai egzistuoja tarp fotografijos, skulptūros, architektūros ir instaliacijos, o žiūrovas tampa ne pasyviu stebėtoju, bet aktyviu vaizdo dalyviu.
Kasten kūryboje šviesa nėra priemonė kažkam apšviesti – ji pati tampa medžiaga. Veidrodžių atspindžiai, spalviniai filtrai ir geometrinės struktūros kuria vizualias situacijas, kuriose išnyksta ribos tarp realios ir įsivaizduojamos erdvės, tarp matymo ir suvokimo.
Simbolinis sugrįžimas
Lietuvos publika su Barbaros Kasten kūryba turėjo galimybę susipažinti 1995 m., kai Šiuolaikinio meno centre Vilniuje buvo surengta fotografijų paroda „Barbara Kasten. 1982–1994“. Tačiau „Postabstrakcija“ yra pirmoji tokio masto menininkės kūrybos apžvalga Lietuvoje.
Paroda į Kauną atkeliauja iš Zachętos nacionalinės meno galerijos Varšuvoje, kur buvo pristatyta kaip pirmoji tokio masto Barbaros Kasten kūrybos paroda šioje Europos dalyje. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje eksponuojama paroda sujungia asmeninę menininkės istoriją, europietiškas patirtis ir pasaulinę kūrybinę geografiją į vientisą pasakojimą apie šviesą, erdvę ir vaizdo konstravimą.
Parodos kuratorė Agnieszka Pindera.
Partneriai: Galerie Kadel Willborn, Philara Collection, The BlueKnowledge Art Collection. Paroda parengta bendradarbiaujant su Zachęta – Nacionaline meno galerija.
Parodą finansuoja LR kultūros ministerija.
Parodą remia: Lenkijos institutas Vilniuje.
Informacinis partneris: LRT, Reklamos Arka.
Paroda veikia: 2026 07 16 – 10 25.
