Vladimiras Putinas liepos 28 d. paskambino Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui, nors Kremliaus pranešime tik nurodyta, kad lyderių pokalbis telefonu „įvyko“, neįvardijant skambučio iniciatoriaus. Azerbaidžano prezidentūra tiesiogiai paskelbė, kad I. Alijevui skambino Rusijos vadovas.
Kremliaus ir Azerbaidžano prezidentūros pranešimuose pokalbio temos apibūdintos beveik vienodai. V. Putinas ir I. Alijevas aptarė aktualius dvišalės bei tarptautinės darbotvarkės klausimus.
Abiejų šalių vadovai pabrėžė konstruktyvų Rusijos ir Azerbaidžano ryšių pobūdį bei suaktyvėjusį vyriausybių ir atsakingų institucijų dialogą. Jie taip pat patvirtino abipusį nusiteikimą plėsti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą.
Apie skambučio iniciatorių nepranešė ir Rusijos valstybinės agentūros TASS bei „RIA Novosti“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė tik, kad prezidentas surengė telefoninį pokalbį.
Skambutis įvyko praėjus 15 dienų po liepos 13-osios Šušos pasaulinio žiniasklaidos forumo, kuriame dalyvavo I. Alijevas. Forume jis prisiminė Kremliaus politologą Sergejų Markovą ir juokavo, ar šis dar nėra suimtas.
S. Markovas prieš tai Šušos forume gyrė Azerbaidžano prezidentą, o 2025 m. rugpjūčio 22 d. Rusijos teisingumo ministerija jį įtraukė į „užsienio agentų“ registrą.
Liepos 21 d. I. Alijevas pareiškė, kad liepos 12–14 d. Baku vienu metu lankėsi buvę aukšto rango Vokietijos ir Rusijos pareigūnai, todėl, jo vertinimu, galėjo vykti slaptas susitikimas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Jis įvardijo buvusį Brandenburgo žemės premjerą Matthiasą Platzecką, buvusį Vokietijos kanclerio kanceliarijos vadovą Ronaldą Pofallą, buvusį Rusijos premjerą Viktorą Zubkovą ir Rusijos prezidento žmogaus teisių tarybos vadovą Valerijų Fadejevą. I. Alijevas sakė neturintis duomenų, ar šie asmenys bendravo tarpusavyje, ir tvirtino, kad Azerbaidžanas apie naudojimąsi jo teritorija nebuvo informuotas. Jei toks susitikimas padėtų baigti karą, Baku jį sveikintų.
