Kuboje rugpjūčio 3 dieną visiškai atsijungė nacionalinė elektros sistema, pranešė valstybinė energetikos įmonė UNE. Be elektros liko ir Havana, kurios gyventojai, lauke mėginę gelbėtis nuo vasaros karščio, garsiai reiškė nepasitenkinimą.
Naujas visos šalies tinklo kolapsas įvyko maždaug po 24 valandų nuo didelio sutrikimo Vakarų Kuboje. Energetikos ministerija paskelbė pradėjusi elektros tinklo atkūrimo protokolus.
Elektros tiekimo sutrikimai nutraukia ir vandens tiekimą, išjungia ventiliatorius, todėl kasdienis gyvenimas per užsitęsusią krizę tampa beveik neįmanomas. Labiausiai paveiktuose rajonuose žmonės protestuodami degino šiukšles arba barškino puodais ir keptuvėmis.
15min nurodo, kad sutrikimus lemia pasenusi energetikos infrastruktūra ir JAV energijos blokada, apribojusi kuro tiekimą elektrinėms. Liepos 14 dieną šalies tinklas taip pat buvo visiškai sugriuvęs – tai buvo trečiasis didelis šalies masto išjungimas per devynias dienas.
Liepos 10 dieną UNE ankstesnį visos šalies išjungimą siejo su 220 kV linijos tarp Santa Klaros ir Sanktispiritaus provincijų gedimu. Bendrovės teigimu, tai buvo ketvirtas toks kolapsas 2026 metais.
Vienintelis Rusijos tanklaivis „Anatoly Kolodkin“, gabenęs 100 tūkst. tonų žalios naftos, Kubą pasiekė kovo 30 dieną. Gegužės 13 dieną prezidentas Miguelis Díazas-Canelis sakė, kad šios atsargos jau išseko.
15min teigimu, Donaldo Trumpo administracija sugriežtino sankcijas Kubos valstybinėms įmonėms, todėl dalis užsienio bendrovių sustabdė veiklą šalyje. Havanos ir Vašingtono derybos beveik nedavė rezultatų, nors Kuba vykdė laisvosios rinkos reformas ekonomikai skatinti.
JAV Teisingumo departamentas gegužę taip pat pateikė kaltinimus 94 metų buvusiam Kubos prezidentui Raúliui Castro ir penkiems bendraatsakoviams dėl 1996 metais numuštų dviejų neginkluotų organizacijos „Brothers to the Rescue“ civilinių lėktuvų. Kaltinime minimas tariamas jų vaidmuo, o per ataką žuvo keturi žmonės.
