Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas rugpjūčio 15 dieną pasiūlė Šiaurės Korėjos sostinei Pchenjanui pradėti tiesiogines derybas, kad būtų formaliai užbaigtas 1950–1953 metų Korėjos karas. Jis paragino abi Korėjas atsisakyti ketinimų grasinti viena kitai ir kartu aptarti būdus stabdyti Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumų plėtrą.
Pasiūlymą Lee Jae-myungas pateikė ceremonijoje, skirtoje Korėjos išsilaisvinimo iš Japonijos 1910–1945 metų kolonijinio valdymo metinėms. Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, todėl Pietų ir Šiaurės Korėjos techniškai tebėra karo būklės.
2025 metų birželį prezidento pareigas pradėjęs eiti Lee pakeitė griežtesnį pirmtako kursą ir siūlo dialogą be išankstinių sąlygų. Liepą Seulo susivienijimo ministras pareiškė, kad vyriausybė prioritetą perkėlė nuo spaudimo Pchenjanui atsisakyti branduolinių ginklų prie pastangų stabdyti branduolinės veiklos plėtrą.
Šiaurės Korėjos vadovybė į pakartotinius Lee pasiūlymus kol kas neatsakė. Rugpjūčio 14 dieną Pchenjano užsienio reikalų ministerija būsimas JAV ir Pietų Korėjos pratybas pavadino agresyvaus karo repeticija ir pagrasino stiprinti atgrasymą.
Rugpjūčio 17 dieną prasidėsiančiose 11 dienų „Ulchi Freedom Shield“ pratybose turėtų dalyvauti apie 18 tūkst. Pietų Korėjos karių. Vašingtonas ir Seulas tvirtina, kad tai gynybinės pratybos, skirtos pasirengimui Šiaurės Korėjos grėsmėms.
Jungtinių Tautų vadovybės ir JAV pajėgų Korėjoje atstovas pulkininkas Ryanas Donaldas teigė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą kovoję Šiaurės Korėjos kariai parsivežė kovinės patirties, keičiančios Pchenjano pajėgumus.
Šiaurės Korėja Rusijai tiekia karius ir amuniciją, o mainais gauna ekonominę bei karinę paramą. Pchenjanas nuo 2019 metų, kai Hanojuje žlugo Kim Jong Uno ir tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, save vadina „negrįžtama“ branduoline valstybe.
