Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pateiktas prašymas atnaujinti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio baudžiamąją bylą. Jis nuteistas šio koncerno politinės korupcijos byloje, o gynyba siekia, kad būtų iš naujo įvertintas joje naudotos žvalgybos informacijos teisėtumas.
Gynyba remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu
Prašyme teigiama, kad Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Žvalgybos įstatymo nuostatos buvo tiesiogiai susijusios su R. Kurlianskio byloje panaudotos informacijos gavimu ir perdavimu baudžiamajam procesui. Todėl LAT prašoma įvertinti, ar šie duomenys buvo gauti ir panaudoti laikantis konstitucinių teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimų.
Pasak gynybos, abejonių dėl Žvalgybos įstatymo nuostatų ir pagal jas surinktų duomenų leistinumo buvo keliama nagrinėjant bylą visose trijose teismų instancijose. Tačiau teismai, įskaitant LAT, tuomet nematė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Pasibaigus baudžiamajai bylai R. Kurlianskis pateikė individualų konstitucinį skundą. 2026 metų liepos 7 dieną KT dalį ginčyto reguliavimo pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
R. Kurlianskiui atstovaujantis advokatų kontoros NOOR partneris Giedrius Danėlius teigia, kad po šio nutarimo būtina nustatyti, ar Konstitucijos neatitikęs reguliavimas galėjo paveikti ir patį nuteisimą.
Prašyme išskirti pokalbiai ir VSD pažyma
Vienas iš prašyme nurodytų epizodų – 2015 metais viešbučio „Amberton“ restorane užfiksuoti R. Kurlianskio ir tuometinio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pokalbiai.
Gynybos teigimu, pagal Žvalgybos įstatymą surinkta informacija buvo perduota korupcinius nusikaltimus tiriančiai Specialiųjų tyrimų tarnybai ir tapo vienu iš faktinių pagrindų pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Prašyme taip pat keliamas klausimas dėl 2018 metais Lietuvos žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamento – parengtos pažymos. Joje buvo apibendrinta ilgesnį laiką rinkta žvalgybos informacija, kuria remtasi nagrinėjant baudžiamąją bylą.
KT nutarimas nuosprendžio automatiškai nepanaikina
G. Danėlius pabrėžia, kad KT nutarimas savaime nepanaikina apkaltinamojo nuosprendžio ir byloje panaudotų duomenų automatiškai nepaverčia neleistinais. KT nesprendė R. Kurlianskio kaltės ir nevertino konkrečių baudžiamosios bylos įrodymų, todėl jų reikšmę nuteisimui dabar prašoma įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo.
KT nustatė, kad įstatyme trūko sąlygų arba kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinamas teismo sankcionuojamų žvalgybos veiksmų pratęsimas. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymuose turi būti numatyta periodiškai peržiūrėti žvalgybos informacijos saugojimo poreikį, nustatyti nepasitvirtinusios ar nebereikalingos informacijos sunaikinimo terminus ir jos naudojimo baudžiamajame procese sąlygas.
Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta ir tvarka, pagal kurią atsisakimą sankcionuoti žvalgybos veiksmus arba pratęsti jų terminą buvo galima skųsti apygardos teismo pirmininkui, o ne aukštesnės instancijos teismui.
Vis dėlto KT patenkino ne visus skundo argumentus. Jis nenustatė prieštaravimo Konstitucijai vien dėl to, kad įstatyme tiesiogiai neišvardyti konkretūs privataus gyvenimo informacijos rinkimo pagrindai ar atskirai neįtvirtinta teisė žvalgybos priemones apskųsti teismui.
LAT skelbia, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 456 straipsnį procesas dėl KT nutarimo gali būti atnaujintas, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo, o tebesitęsiančius jo teisių ir laisvių pažeidimus galima ištaisyti tik atnaujinus bylą.
