Seimo pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos krepšininkų nereikėtų įsileisti į Lietuvos sporto bendruomenę ir su jais varžytis. Taip jis reagavo į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sprendimą panaikinti ribojimus individualiems šių valstybių krepšinio atstovams.
Olekas nemato pagrindo švelninti ribojimų
„Mano asmeninė nuomonė būtų, kad jų nereikėtų įsileisti į savo tarpą ir su jais sportuoti“, – rugsėjo 3 dieną žurnalistams sakė J. Olekas.
Seimo pirmininko teigimu, vien tai, kad ribojimai taikomi ilgą laiką, nėra priežastis juos švelninti. Jis pabrėžė nematantis nei Rusijoje, nei Baltarusijoje pokyčių, kurie pateisintų kitokį požiūrį į šių šalių sportininkų dalyvavimą varžybose.
Pasak J. Oleko, sporto bendruomenėje šiuo klausimu esama skirtingų nuomonių. Vieni atsisako priimti Rusijos ir Baltarusijos atletus, o kiti galimybę varžytis su jais vertina kaip papildomą motyvaciją sporto aikštelėje įrodyti savo pranašumą.
FIBA atvėrė kelią pavieniams krepšinio atstovams
FIBA apie ribojimų panaikinimą paskelbė rugsėjo 1 dieną, po Vykdomojo komiteto posėdžio prieš Berlyne rengiamą pasaulio moterų krepšinio čempionatą.
Sprendimas įsigaliojo iš karto ir taikomas individualiems Rusijos bei Baltarusijos krepšinio ir trijulių krepšinio žaidėjams, treneriams, teisėjams, komisarams bei kitiems oficialiems asmenims.
FIBA savo sprendimą grindė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) veiksmais. TOK gegužės 7 dieną panaikino rekomenduotus apribojimus Baltarusijos sportininkams ir komandoms, o liepos 7 dieną laikinai atšaukė Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą.
Vis dėlto Rusijos ir Baltarusijos nacionalinėms rinktinėms bei klubams automatiškai sugrįžti į FIBA turnyrus dar neleista. Konkrečius sprendimus dėl komandų organizacija numato priimti gruodį.
Iki tol FIBA ketina su TOK, Tarptautinių vasaros olimpinių sporto šakų federacijų asociacija ir kitomis federacijomis nagrinėti komandų sugrąžinimo logistikos, žaidėjų saugumo bei antidopingo klausimus.
Ministerija ragina užsienyje varžybų neboikotuoti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjo 3 dieną griežtai pasmerkė tarptautinių sporto organizacijų sprendimus švelninti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos atstovams. Ministerijos vertinimu, tebesitęsiant karui prieš Ukrainą tokie veiksmai neatitinka realybės, pakerta pamatines sporto vertybes ir siunčia klaidingą signalą pasauliui.
Tačiau Lietuvos sportininkams ŠMSM rekomenduoja neboikotuoti užsienyje rengiamų varžybų, kuriose dalyvauja Rusijos ar Baltarusijos atletai. Ministerija argumentuoja, kad pasitraukę lietuviai rizikuotų sankcijomis, prarastų ilgai siektas profesines galimybes ir palengvintų agresorių šalių atstovams kelią į pergales.
ŠMSM palaiko varžymosi sporto aikštelėje principą, kuriuo vadovaujasi ir Ukrainos sportininkai, tačiau laikosi pozicijos, kad Rusijos ir Baltarusijos atletai neturėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, kol vyksta karas.
Lietuvoje ministerijos rekomendacijos nesikeičia: nacionalinės sporto federacijos ir varžybų organizatoriai raginami Rusijos bei Baltarusijos sportininkų nekviesti ir neįsileisti. Jei jie vis dėlto dalyvautų, ŠMSM siūlo reikalauti pasirašyti karą smerkiančią ir paramą Ukrainai išreiškiančią deklaraciją, taip pat drausti Rusijos ir Baltarusijos vėliavas, simbolius bei kitus skiriamuosius ženklus.
Ministerija taip pat yra pasiūliusi Užsienio reikalų ministerijai Ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinti draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvoje organizuojamus sporto bei mokslo renginius ir juose dalyvauti.
Lietuva kartu su dar aštuoniomis Europos valstybėmis kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama riboti finansinę ir kitokią paramą tarptautinėms sporto organizacijoms, kurios nuolaidžiauja Rusijai ir Baltarusijai.
