LEADER metodo vertė matuojama ne tik įgyvendintais projektais, bet ir jų kuriamu ilgalaikiu poveikiu bendruomenėms. Vienas svarbiausių tokio poveikio rodiklių – socialinis kapitalas. Būtent jam buvo skirtas Maišiagaloje vykęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos kaimo tinklo (LKT) sekretoriato organizuotas seminaras „(Ne)matomi ryšiai: socialinis kapitalas – kaip kurti, stiprinti ir panaudoti“. Į renginį susirinkę vietos veiklos grupių, ŽŪM, LKT ir bendruomeninių organizacijų atstovai diskutavo apie socialinio kapitalo svarbą įgyvendinant LEADER metodą ir ieškojo būdų, kaip šį sunkiai apčiuopiamą, tačiau LEADER metodui ir kaimo plėtrai labai svarbų elementą atpažinti, įvertinti ir atskleisti jo kuriamą pridėtinę vertę.
Žmogus – svarbiausias kaimo plėtros išteklius
Seminarą pradėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė ir renginio moderatorė Virginija Šetkienė pabrėžė, kad kalbant apie LEADER dažniausiai vertinami projektai, investicijos ar sukurti objektai, tačiau ilgalaikius pokyčius lemia tai, kas dažnai lieka nematoma – žmonių tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir gebėjimas veikti kartu. Pasak jos, socialinis kapitalas yra didžiausia LEADER metodo kuriama ilgalaikė vertė.
Seminaro dalyvius pasveikinusi ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė taip pat akcentavo, kad tikrasis socialinis kapitalas yra žmonės – jų sukaupta patirtis, žinios ir bendrystė. Anot jos, vietos veiklos grupių dėmesys žmogui ir socialiniams poreikiams paskatino naujas iniciatyvas – socialinio verslo, kaimo bendruomenių iniciatyvų ir socialinių projektų plėtrą, o LEADER metodas tapo svarbiu įrankiu sprendžiant kaimo bendruomenių socialinius iššūkius. Ji pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – išsaugoti LEADER metodą ir toliau stiprinti jo kuriamą socialinį kapitalą.
Socialinis kapitalas – ne teorija, o pamatuojama vertė
Pagrindinius pranešimus skaitė Padujos universiteto profesorė Elena Pisani ir Socialinių pokyčių inkubatoriaus NVO „Domus Solis“ atstovė dr. Irena Blaževičė. Pranešėjų teigimu, socialinis kapitalas nėra vien teorinė sąvoka – jį galima analizuoti, vertinti ir kryptingai stiprinti. Tai ypač aktualu vietos veiklos grupėms, kurioms šiandien svarbu ne tik sėkmingai administruoti projektus, bet ir parodyti jų kuriamą ilgalaikį poveikį bendruomenėms.
Panelinės diskusijos dalyvės – mokslininkės ir praktikės – sutiko, kad socialinio kapitalo pagrindas yra pasitikėjimas, partnerystė, žmonių įsitraukimas ir gebėjimas veikti kartu. Šis išteklius nėra sukuriamas savaime – jis formuojasi nuosekliai kuriant bendradarbiavimo kultūrą, sudarant galimybes žmonėms susitikti, dalytis patirtimi ir kartu spręsti vietos problemas. Taip pat pabrėžta, kad socialinį kapitalą sudaro skirtingų tipų ryšiai: vieni stiprina bendruomenes iš vidaus, kiti padeda užmegzti bendradarbiavimą tarp skirtingų organizacijų ir sektorių, o dar kiti atveria galimybes pasiekti sprendimų priėmėjus ir pritraukti naujų išteklių. Todėl siekiant stiprinti socialinį kapitalą svarbu neapsiriboti jau aktyviais bendruomenių nariais, bet į veiklas įtraukti ir naujus žmones.
Kaip gimsta socialinis kapitalas: bendruomenių patirtys
Popietinėje seminaro dalyje praktine patirtimi dalijosi Riešės bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė ir „Rykantų pašto“ įkūrėja Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. Jos atskleidė, kaip vietos iniciatyvos telkia bendruomenes, stiprina pasitikėjimą, skatina žmonių įsitraukimą ir kuria socialinį kapitalą.
Seminaro dalyviai darbo grupėse analizavo savo organizacijų ir bendruomenių socialinius ryšius bei vertino socialinio kapitalo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.
Apibendrindama seminarą Virginija Šetkienė pažymėjo, kad viena svarbiausių dienos išvadų – socialinį kapitalą reikia ne tik kurti, bet ir mokėti parodyti. Jei apie jį nekalbėsime, jo nevertinsime ir neįvardinsime, jis liks nematomas.
Seminaro dalyviai sutarė, kad socialinis kapitalas nėra tai, ką bendruomenė turi – tai yra tai, ką bendruomenė gali padaryti kartu. Būtent todėl LEADER metodas išlieka vienu svarbiausių bendruomenių telkimo, partnerystės ir tvarios kaimo plėtros įrankių, o gebėjimas atpažinti ir įvertinti jo kuriamą socialinį kapitalą tampa vis svarbesnis ne tik vertinant įgyvendintų projektų poveikį, bet ir formuojant ateities kaimo plėtros politiką.
