Rusijos diplomatinė atstovybė Kolumbijoje atmetė įtarimus, kad Maskva samdo kolumbiečius karui prieš Ukrainą. Reaguodama į rugpjūčio 3 dieną Kolumbijos portalo „Noticias Caracol“ paskelbtą tyrimą, ji pareiškė neturinti ryšių su jame minėtais verbuotojais.
Rusijos diplomatinė atstovybė Kolumbijoje rugpjūčio 5 dieną nurodė nežinanti, kaip tyrime minimi verbuotojai finansuoja savo veiklą. Tačiau šiame pareiškime nepateikta informacijos, kuri paneigtų pačių kolumbiečių dalyvavimą kare Rusijoje ar Ukrainoje.
„Noticias Caracol“ tyrime, paremtame liudijimais ir dokumentais, teigiama, kad Maskva verbuoja kolumbiečius karui prieš Ukrainą. Užsienyje saugumo paslaugoms samdomų kolumbiečių, daugiausia atsargos karių, šeimos taip pat pasakojo apie netinkamą elgesį su jų artimaisiais Rusijoje ir Ukrainoje.
2025 metų lapkritį Rusijos kontroliuojamas teismas Ukrainos Donecko srityje dviem buvusiems Kolumbijos kariams José Arónui Medinai ir Alexanderiui Ante skyrė po 13 metų kalėjimo. Jie buvo apkaltinti esą samdinyste Ukrainos pajėgose.
Abu vyrai buvo laikomi suimti nuo 2024 metų rugpjūčio, kai jų sulaikymą patvirtino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro teigia, kad Rusijoje ir Ukrainoje dėl pinigų kovoja mažiausiai 7 tūkst. kolumbiečių. JT Darbo grupė samdinių klausimais kovą paskelbė gavusi informacijos, jog užsienyje galėjo būti užverbuota daugiau kaip 10 tūkst. kolumbiečių, tarp jų – į konfliktus Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje.
JT pabrėžė, kad dėl tikslių duomenų stokos dažnai neįmanoma nustatyti, ar žmonės buvo savanoriai, rangovai, ar samdiniai. Organizacijos teigimu, dažniausiai verbuojami buvę Kolumbijos kariuomenės ir saugumo struktūrų darbuotojai, kuriuos vilioja 2–6 tūkst. JAV dolerių mėnesinės pajamos. JT taip pat įspėjo, kad dalis jų į konfliktų zonas išsiunčiami apgaulingai žadant darbą ir gali patirti išnaudojimą.
