Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė apie Darbo kodekso pataisas, teigdama, kad jos stiprina darbuotojų apsaugą ir gerina kolektyvinius darbo santykius. Tačiau analizuojant pataisas, kyla klausimas, ar jos iš tiesų stiprina darbuotojų apsaugą, ar labiau palengvina darbdavių veiklą.
Vienas iš esminių pakeitimų liečia atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju. Iki šiol galiojo principas, kad visa uždirbta suma turi būti išmokėta atleidimo dieną. Naujos pataisos leidžia išmokėti dalį, viršijančią vieną vidutinį darbo užmokestį, per tris mėnesius, jeigu dėl to „susitariama“. Kritikai pastebi, kad tokie „susitarimai“ dažnai atsiranda darbuotojui neturint realaus pasirinkimo, nes jam reikalingi dokumentai ar rekomendacijos.
Kita svarbi pataisa – vadinamojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo išplėtimas, kuris dabar taikomas ir privatiems sektoriams, suteikiant papildomą pagrindą nutraukti darbo sutartį. Tradiciškai darbo teisės Lietuvoje rėmėsi principais, kad darbo santykiai turi būti stabilūs, o atleidimo pagrindai – aiškūs. Naujosios pataisos, anot kritikų, įneša daug vertinamųjų kategorijų ir miglotų sąvokų, kurios gali būti piktnaudžiaujamos.
Pokyčiai kasmetinių atostogų reguliavime taip pat kelia abejonių. Nors ministerija teigia, kad darbuotojai bus skatinami ilsėtis, kartu atsiranda galimybė mokėti kompensacijas už dalį sukauptų atostogų, kas praktikoje gali reikšti pasirinkimą tarp poilsio ir pinigų, ypač esant didelei darbo jėgos trūkumo įtampai.
Ministerija reformą grindžia ir Trišalės tarybos svarstymais, tačiau kritikai pabrėžia, kad Trišalė taryba yra diskusijų platforma, o ne įstatymų leidėjas, todėl jos nuomonė neturėtų būti laikoma galutiniu sutarimu.
Taip pat nuviliantis atrodo akcentavimas profesinių sąjungų teisės kreiptis dėl smurto ir priekabiavimo atvejų kaip esminio proveržio, kai jos tokias teises turėjo ir anksčiau. Tuo metu aktualios problemos, kaip piktnaudžiavimas sumine darbo laiko apskaita ar profesinių sąjungų galių stiprinimas įmonėse, lieka neišspręstos.
Straipsnio autorius Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, teigia, kad Darbo kodekso pataisos dažnai balansuoja tarp deklaruojamo socialinio teisingumo ir verslo interesų, ir šiuo atveju svarstyklės labiau linksta darbdavio naudai, o ne darbuotojo. Jis ragina ministeriją būti atviresnę ir pripažinti, kad darbuotojų teisės stiprinamos ne suteikiant daugiau galimybių juos atleisti ar ilgiau neatsiskaityti, o užtikrinant jų saugumą.
