Armėnija artimiausiu metu veikiausiai pradės rengti oficialią paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, pirmadienį, rugpjūčio 24-ąją, parlamente pareiškė šalies premjeras Nikolas Pašinianas. Jis pabrėžė, kad tik pateikęs paraišką Jerevanas galėtų įvertinti stojimo perspektyvas ir suplanuoti būtinas reformas.
Paraiška leistų įvertinti realias stojimo galimybes
Pristatydamas 2026–2031 metų vyriausybės programą N. Pašinianas deputatams sakė, kad Armėnija pirmiausia turi oficialiai kreiptis dėl narystės ES.
„Šį procesą galime pradėti artimiausiu metu, ypač atsižvelgiant į skubius mūsų partnerių iš EES prašymus“, – pareiškė premjeras.
2025 metų kovą Armėnijos parlamentas priėmė įstatymą dėl stojimo į ES proceso pradžios, tačiau šis teisės aktas nėra oficiali paraiška dėl narystės. Pasak N. Pašiniano, paraiška leistų išsiaiškinti, kiek reali yra šalies narystės perspektyva, ir parengti tolesnių veiksmų bei reformų planą.
Premjeras taip pat pažadėjo surengti visuotinį referendumą dėl narystės ES. Vis dėlto balsavimas vyktų tik tada, kai Armėnija pateiktų paraišką, sulauktų ES atsakymo ir būtų parengusi aiškų tolesnio proceso planą.
Rusijos vadovaujama sąjunga ragina Armėniją pasirinkti
Armėnija tebėra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES), vienijančios dalį buvusių Sovietų Sąjungos valstybių bendroje ekonominėje erdvėje, narė. Ji taip pat formaliai laikoma Rusijos sąjungininke, o Rusija Armėnijoje turi karinę bazę.
Gegužės 29 dieną Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos vadovai paragino Armėniją kuo greičiau referendume pasirinkti tarp narystės ES ir pasilikimo EES. N. Pašinianas šį raginimą pavadino „draugišku gestu“.
Keturių valstybių vadovai taip pat pavedė iki 2026 metų gruodžio parengti ataskaitą, kurioje būtų įvertinti galimi Armėnijos narystės EES sustabdymo padariniai. Sąjungos šalys perspėjo, kad Jerevano europinė kryptis kelia riziką jų ekonominiam saugumui.
N. Pašinianas savo ruožtu teigė, kad Rusijos taikomi armėniškų prekių eksporto ribojimai prieštarauja EES taisyklėms. Pasak premjero, dėl jų sąjungoje kilo krizė, kuri jau aptariama organizacijos viduje. Maskva ribojimus griežtino Armėnijai stiprinant ryšius su Briuseliu.
Kremlius perspėja apie nesuderinamas taisykles
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rugpjūčio 24 dieną pareiškė, kad stojimo į ES procesas verstų Armėniją derinti savo teisę su Bendrijos prekybos, fitosanitarijos ir muitų normomis. Maskvos teigimu, šios taisyklės nesutampa su EES reikalavimais ir sukeltų Armėnijai žalingų prieštaravimų.
D. Peskovas kaip perspėjantį pavyzdį nurodė Turkiją ir kitas valstybes, kurios paraiškas pateikė prieš kelis dešimtmečius, tačiau ES narėmis iki šiol netapo. Turkija paraišką tuometei Europos ekonominei bendrijai pateikė 1987 metais, ES kandidatės statusą gavo 1999-aisiais, o derybas pradėjo 2005 metais. Nuo 2018 metų jos faktiškai yra įstrigusios.
Gegužės 29 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat kalbėjo apie galimą „Ukrainos scenarijų“ Armėnijai. Jis tvirtino, kad Rusijos karas su Ukraina prasidėjo dėl Kyjivo siekio suartėti su ES.
Armėnijos nepasitenkinimas Maskva sustiprėjo Rusijai, Jerevano vertinimu, nesugebėjus apsaugoti savo sąjungininkės per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Pastaraisiais metais Armėnijos valdžia vis aktyviau plėtoja santykius su ES.
Gegužės 4 dieną Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kitą dieną N. Pašinianas surengė pirmąjį Armėnijos ir ES viršūnių susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Po 2018 metų gatvės protestų į valdžią atėjusio N. Pašiniano partija „Pilietinė sutartis“ birželio 7 dienos parlamento rinkimuose surinko 49,7 proc. balsų ir išsaugojo galimybę formuoti vyriausybę.
