Diplomatas Linas Linkevičius Ukrainos nepriklausomybės dieną paragino Europos valstybes solidarumo pareiškimus paversti konkrečiais veiksmais. Jo teigimu, Ukrainai pirmiausia reikia raketų, ginklų ir amunicijos, o Rusijai negalima leisti Europoje elgtis „kaip savo kieme“.
Dvi rugpjūčio datos primena Europos padalijimą ir Ukrainos laisvę
Rugpjūčio 24 dieną paskelbtame komentare L. Linkevičius sugretino dvi viena po kitos einančias istorines datas. 1939 metų rugpjūčio 23-iąją nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Molotovo–Ribbentropo paktą, kuriuo abi totalitarinės valstybės susitarė dėl įtakos sferų Europoje. Ukrainos parlamentas nepriklausomybę paskelbė 1991 metų rugpjūčio 24-ąją, todėl 2026-aisiais šalis minėjo 35-ąsias nepriklausomybės metines.
Diplomato vertinimu, Europos padalijimas pagal didžiųjų valstybių užgaidas ir prieš gerokai didesnį priešą stojusios tautos laisvės diena primena, kad gėrio pergalė nėra garantuota.
L. Linkevičius pabrėžė, kad vien kartojant šūkius „Kartu iki pergalės“, „Niekada daugiau“ ar „Ukraina laimės“ tikslo pasiekti nepavyks – tam būtinos pastangos ir konkretūs veiksmai.
Komentare taip pat pateikta diplomato frazė apie tai, kas įvyko „prieš 37 metus“. Tačiau nuo Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo iki 2026 metų buvo praėję 87 metai, todėl skaičius „37“ veikiausiai yra redakcinė klaida.
Ukrainai trūksta raketų apsiginti nuo balistinių smūgių
Pasak L. Linkevičiaus, Ukrainos kariškiai ir diplomatai šiuo metu turi kovoti dėl kiekvienos oro gynybos sistemai „Patriot“ skirtos raketos. Jų tragiškai stinga apsisaugoti nuo Rusijos balistinių raketų.
Naujienų agentūra „Associated Press“ taip pat patvirtino, kad Ukraina gauna gerokai mažiau „Patriot“ raketų, nors Rusijos balistinių atakų daugėja. Jungtinėms Valstijoms ir Europos partnerėms sunku sparčiau didinti šių raketų gamybą.
Diplomatas priminė rugpjūčio 21 dieną surengtą ataką prieš veikiantį ir žmonių pilną prekybos centrą „Soniachna Halereia“ Kryvyj Rihe – Ukrainos centrinėje dalyje esančiame prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste.
Apie 16.30 val. į prekybos centrą smogė Rusijos paleistas ilgojo nuotolio dronas. Maždaug po pusvalandžio, kai įvykio vietoje jau dirbo gelbėjimo tarnybos, tas pats centras buvo atakuotas dar kartą. Per abu smūgius žuvo mažiausiai 16 civilių, o 128 žmonės buvo sužeisti, tarp jų – mažiausiai 23 vaikai.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėtojai prekybos centre ar šalia jo nerado karių, karinės technikos arba karinės veiklos požymių. Misijos vertinimu, du smūgiai per pusvalandį aiškiai rodo, kad prekybos centras buvo pasirinktas sąmoningai, o pats išpuolis, regis, pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę.
Europos lyderiai Kyjive žadėjo paramą, bet sankcijoms gresia veto
Ukrainos nepriklausomybės dieną į šalies sostinę Kyjivą atvyko beveik tuzinas Europos lyderių. Tarp jų buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Moldovos prezidentė Maia Sandu ir Liuksemburgo premjeras Lucas Friedenas.
A. Burnhamas paskelbė, kad Jungtinė Karalystė leis gynybos bendrovei MBDA perduoti įslaptintus duomenis apie britiškus ilgojo nuotolio raketų SCALP komponentus. Tai turėtų padėti Prancūzijai ir Ukrainai tęsti šių raketų gamybos Ukrainoje projektą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sprendimą įvertino „itin neigiamai“ ir apkaltino Jungtinę Karalystę kurstant karą Ukrainos pusėje. Britų premjeras šį kaltinimą atmetė klausimu: „Kas uždegė ugnį?“
L. Linkevičius taip pat priminė V. Zelenskio raginimą įvesti tokias sankcijas, kad Rusija „staugtų“, tačiau suabejojo, ar Europos Sąjungai pavyks susitarti dėl pakankamai ambicingų priemonių.
Liepos 23 dieną ES jau buvo priėmusi 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Juo įšaldytas 94 bankų ir finansų įstaigų turtas, uždrausti sandoriai su dar 33 Rusijos finansų įstaigomis, o ribojamosios priemonės pritaikytos 41 papildomam Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivui.
Rengiant 22-ąjį paketą, anot diplomato, viena valstybė vėl gali vetuoti visą susitarimą. Atskirų sektorių sankcijos galėtų būti priimamos greičiau, tačiau dėl to sumažėtų bendras priemonių ambicingumas.
L. Linkevičius pareiškė, kad Rusijai negalima leisti Europoje „išlaisvinti“ žmonių, kurie to neprašo, ir tikėtis, jog pasaulis tai toleruos. Jo teigimu, Ukrainos nepriklausomybę bus galima nuoširdžiai švęsti tik pasiekus pergalę.
