Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį, rugpjūčio 25 dieną, paneigė pranešimus apie Rusijoje rengiamą naują mobilizaciją. Jis juos pavadino Ukrainos valdžios skleidžiamomis „informacinėmis antimis“, kuriomis esą siekiama destabilizuoti padėtį Rusijoje.
Rusijos pareigūnai tikina, kad pakanka sutartininkų
„Visa tai platina Ukrainos valdžia. Suprantama, režimas bando ideologiškai įsiūbuoti situaciją pas mus“, – sakė D. Peskovas.
Rugpjūčio 21 dieną Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia taip pat pareiškė, kad masinė mobilizacija neplanuojama ir šiuo metu nėra reikalinga.
Liepos pabaigoje Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas kalbas apie mobilizaciją vadino priešininkų provokacija. Jo teigimu, per pirmąjį 2026 metų pusmetį sutartis su Rusijos gynybos ministerija pasirašė apie 200 tūkst. žmonių, o dar 16 tūkst. tapo savanoriais.
Naujos mobilizacijos poreikį neigė ir trys Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – Gynybos komiteto nariai, tarp jų komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas. Jie tvirtino, kad kariuomenės gretas pakankamai papildo pagal sutartis tarnaujantys kariai.
Valstybės Dūmos deputatas generolas leitenantas Andrejus Guruliovas savo ruožtu sakė, kad valdžia nebūtų pasirengusi aprengti, apmokyti ir apginkluoti milijono naujokų.
Vis dėlto dabartinis Kremliaus neigimas primena 2022 metų precedentą. Tų metų rugsėjo 13 dieną D. Peskovas sakė, kad mobilizacija nesvarstoma, tačiau jau rugsėjo 21-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę maždaug 300 tūkst. rezervininkų mobilizaciją.
Vakarų žvalgyba fiksuoja mobilizacijos planų patikrinimus
Vakarų žvalgybos pareigūnų duomenimis, 2026 metų liepą iš Sankt Peterburgo atvykę Rusijos karininkai Kaliningrado srityje tikrino mobilizacijos planus. Buvo vertinama, kaip pašauktus žmones būtų galima apgyvendinti, maitinti ir apginkluoti.
Kaliningrado sritis yra nuo likusios Rusijos teritorijos atskirtas eksklavas prie Baltijos jūros, įsiterpęs tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vakarų pareigūnai nurodė, kad panašios pasirengimo mobilizacijai pratybos vyksta ir kituose Rusijos regionuose, tačiau konkrečių vietų neatskleidė.
Šaltinių teigimu, Kremlius galutinio sprendimo dėl naujos mobilizacijos dar nepriėmė ir vargu ar tai padarys iki rugsėjo pabaigoje vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų. Nauja priverstinio šaukimo banga galėtų apimti ir mažai karinės patirties turinčius ar kariauti nenorinčius Rusijos gyventojus.
„Financial Times“ šaltiniai skelbė, kad Kremlius ir Rusijos gynybos ministerija, mėgindami išvengti naujos mobilizacijos, pavedė regionams iki 2026 metų pabaigos užverbuoti 409 tūkst. sutartininkų.
Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis laikraščiui teigė, kad priverstinė mobilizacija galėtų lemti didelius nuostolius ir dezertyravimą, o jos politinis poveikis šalies viduje būtų labai neigiamas.
V. Zelenskis prognozuoja šimtų tūkstančių žmonių šaukimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepą teigė, kad Rusija rudenį gali mobilizuoti nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 23 dieną jis kalbėjo apie planą po Rusijos parlamento rinkimų pašaukti dar 300 tūkst. karių.
Rugpjūčio 11-ąją V. Zelenskis, remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Oleho Ivaščenkos pranešimu ir, anot jo, vidiniais Rusijos dokumentais, sakė, kad iki 2026 metų pabaigos numatyta skubiai mobilizuoti kelis šimtus tūkstančių žmonių. Pasak Ukrainos prezidento, dar panašų skaičių ketinama pašaukti 2027 metais.
V. Zelenskio pateiktais duomenimis, per nepilnus septynis 2026 metų mėnesius Rusijos kariuomenę papildė 221 tūkst. sutartininkų, tačiau jos nuostoliai tuo pačiu laikotarpiu siekė 225,5 tūkst. karių, iš kurių 131 tūkst. esą žuvo. Rusija šių Ukrainos skelbiamų skaičių nepripažįsta.
Vokietijos tarptautinio ir saugumo reikalų instituto ekspertas Janis Kluge, remdamasis Rusijos federalinio biudžeto duomenimis, apskaičiavo, kad iš maždaug 300 tūkst. žmonių, mobilizuotų 2022 metais, 2026-ųjų pradžioje fronte buvo likę apie 168 tūkst.
Kaliningrado srityje vykę patikrinimai ypač aktualūs Lietuvai dėl eksklavo padėties tarp NATO valstybių. Analitikai įspėja, kad konflikto su Vakarais atveju Rusija galėtų mėginti užimti dalį Suvalkų koridoriaus – Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožo, jungiančio Baltijos valstybes su kitomis NATO sąjungininkėmis sausuma.
