Lietuva yra pasirengusi dislokuoti sausumos, inžinerinius, oro gynybos ir jūrinius pajėgumus bei mokymo grupę Ukrainoje, kai tam bus sudarytos sąlygos, pirmadienį, rugpjūčio 24-ąją, Kyjive pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuva numatė kelių rūšių karinį indėlį
Šalies vadovas apie Lietuvos pasirengimą kalbėjo Ukrainos sostinėje vykusiame Norinčiųjų koalicijos – daugiau kaip 30 daugiausia NATO ir Europos Sąjungos valstybių vienijančios grupės – susitikime.
„Lietuva nuo pat pirmosios dienos yra įsipareigojusi dalyvauti Norinčiųjų koalicijoje. Esame pasirengę dislokuoti pajėgas – bendrus sausumos pajėgumus su inžineriniais ir oro gynybos pajėgumais, mokymo grupę, taip pat jūrinius pajėgumus, kai tik bus sudarytos sąlygos joms dislokuoti“, – sakė G. Nausėda.
Koalicija toliau rengs daugianacionalines pajėgas galimam dislokavimui Ukrainoje. Oficialiajame jos pareiškime nurodyta, kad tam būtinas patikimas karo veiksmų nutraukimas ir platesnės politiškai bei teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos.
Norinčiųjų koalicija buvo suburta Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyva 2025 metų vasarį. Rugpjūčio 24-osios susitikimas vyko Kyjive ir nuotoliniu būdu. Jam kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmininkavo Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Oro gynybos stiprinimas tapo vienu svarbiausių uždavinių
Susitikime G. Nausėda pabrėžė būtinybę stiprinti Ukrainos oro gynybą. Skubų jos stiprinimą vienu svarbiausių uždavinių įvardijo ir koalicijos vadovai.
Daugiausia dėmesio skirta karinės įrangos, įskaitant oro gynybos sistemas, tiekimui ir bendrai gamybai. Valstybės taip pat derino Ukrainos kariuomenę rengiančių šalių veiksmus.
Koalicijos vadovų teigimu, stiprėjant Rusijos smūgiams Ukrainos miestams, infrastruktūrai ir civiliams, civilių aukų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos.
Po susitikimo V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina gaus naujų karinės ir energetinės paramos paketų, o oro gynybą įvardijo prioritetu. Pasak Ukrainos prezidento, E. Macronas taip pat pasiūlė aktyviau veikti prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir šiam klausimui surengti atskirą susitikimą.
Lietuva pristatė 42 mln. eurų paramos paketą
G. Nausėda koalicijos partneriams pristatė naujausią Lietuvos karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 42 mln. eurų.
Prezidento teigimu, Lietuva karinei paramai Ukrainai kasmet skiria daugiau kaip 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. 2026 metais Lietuvos įnašas į PURL – prioritetinių Ukrainos karinių poreikių sąrašą – padidintas iki daugiau kaip 50 mln. JAV dolerių, arba maždaug 43 mln. eurų.
Lietuva kartu su Islandija taip pat vadovauja Išminavimo koalicijai, vienijančiai 23 valstybes nares ir 12 partnerių. G. Nausėdos pateiktais duomenimis, nuo 2024 metų ši koalicija įsigijo kritiškai svarbios išminavimo įrangos už 140 mln. eurų, perdavė Ukrainai tokios įrangos už 600 mln. eurų ir apmokė daugiau kaip 9 tūkst. specialistų.
Susitikimas surengtas Ukrainai minint nepriklausomybės atkūrimo 35-metį. Rugpjūčio 24-ąją taip pat sukako lygiai ketveri su puse metų nuo 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos.
