Vasaros atostogos daugeliui paauglių asocijuojasi su laisve, poilsiu ir galimybe pabėgti nuo mokyklos rutinos. Tačiau SOS vaikų kaimai Lietuva MDFT specialistės Jurgita Paužienė ir Evelina Gečaitė sako, kad vasara savaime problemų nesukuria, tačiau ji išryškina tai, kas iki tol buvo mažiau matoma – nuo eksperimentavimo su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis iki priklausomybės ekranams, pavojingų interneto iššūkių ar konfliktų šeimoje.
„Pasibaigus mokslo metams ir būreliams, didelė dalis paauglių turi labai daug laisvo laiko. Stovyklos dažniausiai užima tik nedidelę vasaros dalį, o likusį laiką jie leidžia arba su draugais ieškodami veiklų, arba namuose prie ekranų. Kai nebelieka įprastos rutinos, padaugėja chaoso. Tėvams grįžus iš darbo dažniau kyla konfliktų dėl nesilaikomų susitarimų, neatliktų pareigų ar paprasčiausiai dėl to, kad paauglys gyvena visiškai kitu ritmu nei šeima“, – sako specialistė Jurgita Paužienė.
Jos teigimu, būtent vasarą paaugliai dažniau susiduria su situacijomis, kuriose tenka priimti sprendimus be suaugusiųjų priežiūros.
„Padidėja alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Iš to kyla pavojingos gyvybei situacijos, pavyzdžiui, kai apsvaigęs paauglys nusprendžia maudytis vandens telkinyje ar įsivelia į kitą pavojingą veiklą. Turint daugiau laisvo laiko ir atsidūrus rizikingo elgesio kompanijoje, įvairių incidentų tikimybė tik didėja“, – pastebi J. Paužienė.
Kartais pakanka vienos vasaros
Specialistė sako, kad tėvai dažnai linkę manyti, jog rizikingas elgesys prasideda palaipsniui, tačiau praktika rodo, kad kartais užtenka vienos situacijos.
„Neprisimenu nė vienos vasaros, kai nebūtų tekę spręsti problemų, susijusių su alkoholiu ar kitų medžiagų vartojimu. Man labai įstrigo vienas atvejis, kai mergina išvyko į stovyklą užsienyje ir ten pirmą kartą pabandė rūkyti, nors iki tol niekada nebuvo to dariusi. Šis pavyzdys puikiai parodo, kaip greitai paauglys gali pasiduoti aplinkos įtakai. Tėvams dažnai atrodo, kad jų vaikas tokių dalykų nedarys, tačiau paauglystėje labai daug lemia situacija ir aplinkiniai žmonės“, – sako J. Paužienė.
Ji prisimena ir kitą istoriją, kuri baigėsi kur kas skaudžiau.
„Esu turėjusi atvejį, kai paauglė su draugais prie jūros išgėrė, atrodytų, nedidelį kiekį alkoholio ir atsidūrė reanimacijoje, nes jos organizmas visiškai netoleravo alkoholio. Tokios situacijos primena, kad kartais pasekmėms užtenka vieno karto“, – pasakoja specialistė.
Draugų nuomonė svarbesnė nei tėvų
Kalbėdama apie vasaros rizikas, E. Gečaitė išskiria vieną ypač svarbų veiksnį – bendraamžių įtaką.
„Paauglystėje priklausymas grupei tampa vienu svarbiausių poreikių. Dažnai tėvams sakau, kad šiame amžiaus tarpsnyje pirmoje vietoje dažniausiai yra draugai, o tik po jų – tėvai. Tai natūralus raidos etapas. Problema atsiranda tada, kai noras pritapti tampa svarbesnis už asmenines vertybes ar susitarimus su šeima“, – sako specialistė.
Ji prisimena neseniai konsultuotą paauglę, kuri puikiai suprato, kad pažeidžia susitarimą su mama, tačiau vis tiek pasirinko pasilikti su draugais.
„Ji žinojo, kad grįžusi namo susidurs su pasekmėmis ir kad kitą kartą gali būti neišleista. Tačiau dar labiau bijojo pasakyti draugei „ne“. Tuo metu jai draugystės praradimo grėsmė atrodė daug baisesnė nei konfliktas su mama. Tokios situacijos labai gerai parodo, kaip stipriai paauglių sprendimus veikia noras priklausyti grupei“, – aiškina E. Gečaitė.
Anot jos, tai nereiškia, kad visi draugai daro blogą įtaką.
„Turime daug pavyždžių, kai paauglys pakeičia aplinką, susiranda draugų, kurie sportuoja, keliauja, turi pomėgių, ir jo elgesys pasikeičia į gerąją pusę. Draugų įtaka yra milžiniška, tik svarbu, kokia kryptimi ji veikia“, – sako MDFT specialistė.
Pavojai slypi ne tik vakarėliuose
Nors dauguma tėvų pirmiausia nerimauja dėl vakarėlių ar alkoholio, specialistės atkreipia dėmesį į kitą vis dažniau pasitaikančią problemą – pernelyg didelį laiką prie ekranų.
„Yra paauglių, kurie vasarą beveik neišeina iš namų. Tėvams kartais atrodo, kad tai saugesnis variantas nei vakarai mieste su draugais, nes bent jau žinoma, kur vaikas yra. Tačiau rizikų čia taip pat labai daug. Pastebime didėjančią priklausomybę ekranams, socialinę izoliaciją, pavojingų interneto turinio kūrėjų įtaką, įvairius internetinius iššūkius. Tėvams svarbu suprasti, kad telefonas ar kompiuteris nėra tik pramoga. Tai erdvė, kurioje paaugliai susiduria su labai realiais pavojais“, – pabrėžia E. Gečaitė.
Pirmieji ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
Anot J. Paužienės, dažniausiai pirmieji signalai matomi ne per konkrečius įvykius, o per pasikeitusį paauglio elgesį.
„Tėvams verta sunerimti, kai atsiranda staigūs nuotaikos pokyčiai, dirglumas, uždarumas, agresyvumas, kai paauglys pradeda vengti kalbėti apie savo draugus ar tai, ką veikia. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į neįprastus kvapus, nerišlią kalbą, nepaaiškinamą mieguistumą ar priešingai – neįprastą aktyvumą. Nerimą turėtų kelti ir dingstantys pinigai, nepaaiškinami pirkiniai ar augantys finansiniai poreikiai“, – vardija specialistė.
Ji ragina nelaukti, kol problemos taps akivaizdžios.
„Jeigu matote, kad kažkas pasikeitė ir nepavyksta suprasti kodėl, geriau kreiptis pagalbos anksčiau. Praktika rodo, kad savaime tokios problemos dažniausiai neišsisprendžia“, – sako J. Paužienė.
Griežta kontrolė nepadeda
Paklaustos, kaip tėvams kalbėtis apie vakarėlius, grįžimo laiką ar alkoholį, abi specialistės pabrėžia tą pačią mintį – santykis svarbiau už kontrolę.
„Griežta kontrolė paauglystėje neveikia. Dažniausiai ji sukelia pasipriešinimą ir norą maištauti. Kur kas veiksmingesni yra aiškūs susitarimai, kuriuos kuriant dalyvauja ir pats paauglys. Kai jis jaučiasi išgirstas, atsiranda daugiau atsakomybės ir didesnė tikimybė, kad susitarimų laikysis“, – sako J. Paužienė.
Specialistės sutaria, kad svarbiausia žinutė, kurią turėtų išsinešti tėvai, yra labai paprasta – nė viena taisyklė neveiks, jei nebus ryšio.
„Viskas atsiremia į santykį. Tėvai dažnai ieško stebuklingo būdo, kaip pakeisti paauglio elgesį, tačiau pirmiausia reikia domėtis jo gyvenimu, klausyti, kas jam svarbu, ir rodyti nuoširdų susidomėjimą. Paauglys turi jausti, kad yra svarbus ne tik tada, kai kyla problemų. Būtent santykis tampa stipriausia apsauga nuo rizikingo elgesio – tiek vasarą, tiek bet kuriuo kitu metų laiku“, – papildo E. Gečaitė.
