Seimo narys Laurynas Kasčiūnas penktadienį pareiškė, kad dabartinė Lietuvos kritinės infrastruktūros apsauga nėra pakankama galimoms grėsmėms iš oro preventyviai atremti. Pasak parlamentaro, vien Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgumų gali neužtekti, todėl būtina glaudesnė jos ir Lietuvos kariuomenės sąveika.
Ministrai raginami susitarti dėl kariuomenės įrangos
„Tiek, kiek aš turiu informacijos, kol kas galiu pasakyt, kad kritinės infrastruktūros apsauga nėra pakankama, kad mes galėtume kalbėt apie tai, kad tos galimos grėsmės iš oro būtų preventyviai kaip nors atremiamos“, – Žinių radijui rugpjūčio 21 dieną sakė L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad kariuomenė turi daugiau išteklių, kuriais reikėtų dalytis koordinuojant veiksmus ir užtikrinant institucijų tarpusavio sąveiką.
L. Kasčiūnas paragino vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną ir krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną susitarti, kaip kariuomenės įsigyjama įranga, ypač kovos su bepiločiais orlaiviais priemonės, galėtų būti naudojama ir Vidaus reikalų ministerijos sistemos reikmėms.
VST vadas generolas Viktoras Grabauskas yra nurodęs, kad tarnyba turi skrendančius dronus galinčių aptikti prietaisų ir radijo bangų slopintuvų, skirtų kovai su bepiločiais orlaiviais. Tačiau jis neatskleidė, kokias konkrečias operacines užduotis atlieka kariuomenė.
Kariai keturis strateginius objektus saugos iki metų pabaigos
Lietuvos kariuomenė nuo birželio 18 dienos padeda VST saugoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Operacinį rajoną ir konkrečias kariams skiriamas užduotis kariuomenė derina su už kritinės infrastruktūros apsaugą atsakinga VST. Liepą galiojęs įsakymas numatė šiai paramai skirti iki 30 karių, transporto priemonių ir laivą arba katerį su įgula.
R. Kaunas pradinį įsakymą dėl kariuomenės pasitelkimo pasirašė birželio 17 dieną, o rugpjūčio 17-ąją sustiprintą apsaugą pratęsė iki 2026 metų pabaigos. Ministras teigė, kad sprendimas priimtas prevenciškai, priemones peržiūrėjus kartu su Vidaus reikalų ministerija. Nelikus poreikio, sustiprintą apsaugą žadama nutraukti.
Liepos 21 dieną R. Kaunas sakė, kad nuo birželio 11-osios, kai Vidaus reikalų ministerija paprašė kariuomenės pagalbos, grėsmės lygis nebuvo padidėjęs ar pablogėjęs. SGD terminalą valdanti bendrovė „KN Energies“ savo ruožtu buvo patvirtinusi, kad papildomų apsaugos priemonių imtasi dėl išaugusios provokacijų rizikos.
Rugpjūčio 20 dieną M. Katelynas ir V. Grabauskas lankėsi Klaipėdos uoste veikiančiame SGD terminale „Independence“. Jie aptarė terminalo apsaugos organizavimą, pareigūnų darbo sąlygas ir tolesnius poreikius.
VST skelbia, kad terminalas saugomas visą parą, naudojant povandenines, antžemines ir oro apsaugos priemones. Įgyvendindama Valstybės gynimo tarybos sprendimą, tarnyba taip pat bendradarbiauja su kariuomene dėl vieningos oro gynybos sistemos ir remiasi Ukrainos nacionalinės gvardijos patirtimi.
Perspėjimai siejami su galimomis Rusijos provokacijomis
Lietuvos ir kitų NATO rytinio sparno valstybių perspėjimai grindžiami žvalgybos vertinimais apie galimas ribotas Rusijos kinetines ar hibridines provokacijas prieš energetikos ir transporto infrastruktūrą. Konkreti galima tokių veiksmų vieta ar laikas nebuvo nustatyti.
Šie perspėjimai siejami su Rusijos sunkumais kare prieš Ukrainą ir galimu siekiu greitai išbandyti NATO reakciją.
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas teigė, kad Lietuva galimas grėsmes vertina rimtai ir prevencinių priemonių imasi iš anksto, tačiau operacinių detalių neatskleidžia.
Kremlius kaltinimus atmeta. Jo atstovas Dmitrijus Peskovas tokius perspėjimus vadina visuomenės bauginimu ir pretekstu tolesnei militarizacijai bei NATO infrastruktūros plėtrai Baltijos šalyse.
