Vokietijos saugumo pareigūnai 2025 metų vasaros pabaigoje miške ties sostinės Berlyno ir jį supančios Brandenburgo žemės riba aptiko profesionaliai įrengtą slėptuvę su dviem pistoletais. „Süddeutsche Zeitung“, NDR ir WDR duomenimis, kontržvalgyba įtaria, kad ginklus galėjo paslėpti Rusijos specialiosios tarnybos, ketinusios juos perduoti fizinius išpuolius ar pasikėsinimus turėjusiems surengti agentams.
Pareigūnai sugadino ginklus ir laukė jų pasiimti atvyksiančių agentų
Vokietijos vidaus žvalgybos ir kontržvalgybos institucija – Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) – buvo gavusi konkrečios operatyvinės informacijos apie slėptuvės vietą. Pareigūnai ją patikrino ir iškvietė policiją.
Žemėje įrengtoje slėptuvėje rasti du koviniai trumpieji šaunamieji ginklai, pirminiame pranešime įvardyti kaip pistoletai. Specialistai juos sugadino taip, kad ginklų nebebūtų galima panaudoti, ir pritvirtino GPS sekiklį, leidusį stebėti jų buvimo vietą.
Tuomet ginklai buvo grąžinti į slėptuvę, o pati vieta palikta nepažeista ir kelis mėnesius stebėta techninėmis priemonėmis. Vis dėlto jų pasiimti niekas neatvyko.
Dabar ši slėptuvė laikoma „mirusia“. Pareigūnai mano, kad ją įrengę žmonės galėjo pastebėti 2025 metais vykusią policijos operaciją ir todėl nuspręsti vietos daugiau nebenaudoti.
Su radiniu siejamas vyras 2025 metų rudenį buvo sulaikytas Rumunijoje. Vokietijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad būtent jis miške įrengė žemėje paslėptą arsenalą.
Vokietijos federalinė prokuratūra, įsikūrusi pietvakarių Vokietijos Karlsrūhės mieste, bylą nuo 2025 metų lapkričio tiria dėl rengimosi sunkiam smurtiniam aktui, keliančiam grėsmę valstybei.
Tyrėjai tikrina sąsajas su Rusijai priskiriama diversijų kampanija
Vokietijos saugumo institucijos įtaria, kad ginklai galėjo būti palikti agentams, kuriems Maskva būtų pavedusi vykdyti vadinamąsias kinetines operacijas. Šiuo terminu apibūdinami fiziniai veiksmai, tokie kaip išpuoliai ar pasikėsinimai nužudyti.
Tyrėjai taip pat aiškinasi, ar slėptuvė susijusi su Rusijai priskiriama diversijų kampanija prieš Ukrainos aprūpinimo ir karinės logistikos maršrutus Europoje.
Vienas iš tiriamų epizodų – 2024 metais iš Vilniaus išsiųstų siuntų gaisrai. Liepos 20 dieną siunta užsidegė Leipcige rytų Vokietijoje, kitą dieną – prie Lenkijos sostinės Varšuvos, o vėliau dar viena – Anglijos Birmingamo mieste. Europos pareigūnai įtaria maždaug dešimties žmonių tinklą, veikusį Rusijos karinės žvalgybos GRU naudai. Rusijos ambasada šiuos kaltinimus atmetė kaip „paranoją“ ir „sąmokslo teorijas“.
2026 metų rugpjūčio 4 dieną apie 23.42 val. Leipcigo–Halės oro uoste tarp dviejų Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ lėktuvų buvo aptiktas dronas su maždaug kumščio dydžio užtaisu, kuriame, kaip įtariama, buvo plastikinės sprogstamosios medžiagos „Semtex“. Šalia stovėjęs lėktuvas tuo metu buvo tuščias, tačiau dieną prieš tai buvo gabenęs Ukrainai skirtą amuniciją. Vokietijos valdžia dėl šio incidento Rusijos oficialiai neapkaltino.
Kontržvalgyba perspėja apie galimus pasikėsinimų taikinius
BfV anksčiau yra perspėjusi, kad galimi Rusijos išpuolių taikiniai Vokietijoje – gynybos pramonės vadovai, tremtyje gyvenantys Kremliaus oponentai ir Ukrainos rėmėjai.
2024 metais JAV žvalgyba, CNN duomenimis, aptiko tariamą Rusijos planą nužudyti Vokietijos gynybos pramonės bendrovės „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Vokietijos vyriausybė konkretaus pranešimo nepatvirtino, tačiau nurodė Rusijos režimo keliamas grėsmes vertinanti labai rimtai.
Ukrainai dronus tiekiančios Vokietijos bendrovės „Donaustahl“ vadovas Stefanas Thumannas 2026 metų rugpjūtį sakė, kad šalies pareigūnai apie įtariamą Rusijos tarnybų pasikėsinimo planą jį perspėjo dar 2025 metų pabaigoje. Pasak S. Thumanno, dėl to jis nuolat keičia gyvenamąją vietą ir yra saugomas visą parą.
Vokietijoje jau yra įvykdytas Rusijos valstybės užsakytas nužudymas. 2019 metais Vadimas Krasikovas viename Berlyno parke pistoletu nušovė Zelimchaną Changošvilį. Vėliau žudikas per kalinių mainus buvo grąžintas Rusijai. Iki šiol viešai nenustatyta, iš kur V. Krasikovas gavo nusikaltimo ginklą.
BfV atsisakė viešai komentuoti konkrečią slėptuvės bylą ir pabrėžė, kad toks atsakymas nėra nei žiniasklaidos pranešimų patvirtinimas, nei paneigimas. Federalinė prokuratūra taip pat nepateikė komentaro.
Rusijos ambasada į užklausą dėl slėptuvės neatsakė. Ankstesnius panašius kaltinimus ji vadino sąmokslo teorijomis ir tvirtino, kad Maskva nevykdo „hibridinių atakų“ prieš Vokietiją.
