Vilniaus savivaldybė pirmadienį, rugpjūčio 24 dieną, pranešė Neryje įdiegusi vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo į taršą sistemą. Trijų plūduriuojančių stotelių duomenys leis greičiau pastebėti vandens parametrų pokyčius ir pradėti valdyti galimus taršos incidentus.
Trys stotelės duomenis perduoda kas 10 minučių
Naujoji sistema apima Neries atkarpą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Vilniaus vakaruose esančių Grigiškių. Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijas stotelės matuoja vandens pH, deguonies saturaciją, naftos produktų kiekį ir temperatūrą.
Upėje veikti pritaikyta ir nešmenims atspari įranga aprūpinta GPS įrenginiais bei saulės baterijomis. Sensorių rodmenys realiuoju laiku skelbiami platformoje „Miesto plaučiai“ ir atnaujinami maždaug kas 10 minučių.
Visų stebėsenos priemonių duomenys sujungiami bendroje sistemoje. Jei vandens rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas, sistema automatiškai perspėja dispečerį, pakitusią reikšmę pažymi raudonai ir nurodo, kokių veiksmų imtis. Taip pat numatytas gyventojų perspėjimo mechanizmas, kad informacija apie galimą pavojų vilniečius pasiektų operatyviai.
Iki šiol periodiškai buvo vertinama nuo miesto dangų ir nuotekų valyklos patenkanti tarša, ekologinės būklės pokyčiai, radiacinis pavojus bei vandens kokybė oficialiose maudyklose. Tačiau tokie tyrimai ne visada leisdavo užfiksuoti trumpalaikius taršos svyravimus.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad taršos grėsmė gali kilti tiek pačiame mieste, pavyzdžiui, per liūtis ar avarijas, tiek už jo ribų. Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad Neris į Lietuvą atiteka iš Baltarusijos, kur jos vanduo naudojamas Astravo atominei elektrinei aušinti ir Minskui aprūpinti.
Plaukiančius teršalus padės sulaikyti keturios užtvaros
Greitesniam avarijų ir kitų taršos incidentų suvaldymui įrengta infrastruktūra keturioms boninėms, arba vandens paviršiuje plaukiančius teršalus sulaikančioms, užtvaroms pritvirtinti.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parinktose vietose įrengti tvirtinimo poliai. Jie leis greičiau užkardyti upe plaukiančius teršalus ir pradėti juos surinkti.
Anksčiau boninių užtvarų įrengimas iki teršalų surinkimo pradžios galėdavo trukti ilgiau kaip dvi valandas. Savivaldybės duomenimis, Neriai tekant maždaug 7 kilometrų per valandą greičiu, per tokį laiką teršalai gali nukeliauti didelį atstumą.
Vandens mėginiai imami dar 12-oje maudymosi vietų
Stebėsena išplėsta ir ten, kur žmonės maudosi. Be keturių oficialių maudyklų, nustatyta 12 papildomų vilniečių dažnai lankomų Neries vietų, kuriose maudymosi sezonu atliekami mikrobiologiniai vandens tyrimai.
Šiose su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru suderintose vietose bendrovės „Grinda“ ekologai mėginius ima kas dvi savaites, kartu su oficialių paplūdimių patikromis. Nustačius taršą, mėginiai būtų imami kas savaitę. Juos tiria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorija.
