Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas rugsėjo 1-ąją pareiškė, kad Rusijai nepavyks įbauginti Europos ir priversti 27 valstybių bloko nutraukti paramą Ukrainai. Pasak jos, Maskva vis intensyvesnėmis hibridinėmis atakomis siekia destabilizuoti Kyjivą remiančias Europos šalis.
K. Kallas apie Rusijos veiksmus kalbėjo po neformalaus ES gynybos ministrų susitikimo Airijos Viklou grafystėje esančiame „Druids Glen“ kurorte. Susitikimui pirmininkavo ji ir Airijos gynybos bei užsienio reikalų ministrė Helen McEntee.
„Rusija suduoda Europai vis stipresnių kinetinių hibridinių atakų bangą“, – žurnalistams sakė K. Kallas. Jos teigimu, Maskva šiais veiksmais nori įbauginti Europos valstybes, kad jos nustotų padėti Ukrainai.
„Jai nepavyks“, – pabrėžė ES užsienio politikos vadovė. Ji patikino, kad Rusijos spaudimas nepakeis visų 27 ES valstybių paramos Ukrainai.
ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų neformalūs susitikimai Viklou pagal Airijos pirmininkavimo ES Tarybai programą buvo numatyti rugsėjo 1–2 dienomis.
Per susitikimą K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos smūgius Ukrainos civiliams. Pasak jos, Rusija atakas sustiprino liepą, o liepa ir rugpjūtis tapo daugiausia civilių aukų pareikalavusiais karo mėnesiais.
H. McEntee nurodė, kad nuo liepos per oro atakas Ukrainoje žuvo daugiau kaip 400 civilių.
Svarbiausiu skubiu Ukrainos poreikiu K. Kallas įvardijo oro gynybos sistemas ir papildomas raketas perėmėjas. Ji paragino ES valstybes perduoti Ukrainai turimas raketas, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis, kad jos būtų panaudotos civiliams apsaugoti.
Airija paskelbė skirsianti 125 mln. eurų Ukrainos oro gynybai stiprinti ir kariams mokyti.
Be karo Ukrainoje, ES gynybos ministrai nagrinėjo jūrų ir kosmoso saugumo klausimus. Diskusijoje apie jūrų saugumą daugiausia dėmesio skirta povandeninės infrastruktūros apsaugai ir hibridinėms grėsmėms.
H. McEntee pranešė, kad Airija per dvejus metus gynybos išlaidas padidino 43 proc. Šalis investuoja į antidronines technologijas, radarus ir oro pajėgumus.
