Pagal sudarytas sutartis pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai Lietuvos gynybos srityje viršijo 100 mln. eurų, rugsėjo 1 dieną pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Tą pačią dieną įsigaliojo šio bendradarbiavimo tvarką keičiantys įstatymo pakeitimai.
Penkios sutartys kuria naujus pajėgumus Lietuvoje
Pramoninis bendradarbiavimas – tai susitarimai, pagal kuriuos gynybos įrangos tiekėjai į pirkimus įtraukia Lietuvos pramonę. Jai gali būti perduodama dalis gamybos, technologijų ar karinės technikos priežiūros darbų.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas įsigaliojo 2024 metų liepą. Iki 2026 metų rugsėjo 1-osios krašto apsaugos institucijos buvo sudariusios penkias pramoninio bendradarbiavimo sutartis.
Jose numatytos investicijos ir naujų pajėgumų kūrimas Lietuvoje, įskaitant haubicų remonto pajėgumus bei investicijas į gamybos įrangą. Sutartys taip pat apima technologijų perdavimą šaudmenų ir sprogiųjų medžiagų kokybės vertinimo srityje, mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir specialiosios technikos įrengimo darbus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad peržengta 100 mln. eurų riba rodo realią naudą Lietuvos gynybos pramonei – kuriamus pajėgumus, investicijas, perduodamas technologijas ir skatinamas inovacijas.
KAM perėmė pagrindinę atsakomybę už sutartis
Rugsėjo 1 dieną įsigalioję Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimai pagrindinę atsakomybę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą suteikė KAM. Seimas šiems pakeitimams pritarė vienbalsiai.
Ministerijos teigimu, specialistų kompetencijų sutelkimas vienoje institucijoje turėtų sumažinti procedūrų dubliavimą ir užtikrinti nuoseklesnį sutarčių valdymą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir toliau teiks išvadą, ar konkrečiame pirkime pramoninis bendradarbiavimas yra pagrįstas, tačiau nebedalyvaus sudarant pačią sutartį. Užsienio reikalų ministerijos vertinimo dėl šio mechanizmo taikymo pagrįstumo nebereikės.
Mechanizmas bus taikomas tik didesniems pirkimams
Pramoninio bendradarbiavimo taikymo riba padidinta nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. KAM aiškina, kad taip mechanizmas bus sutelktas į strategiškai svarbius gynybos įsigijimus, galinčius sukurti ilgalaikę vertę Lietuvos pramonei ir nacionaliniam saugumui.
Ministerija pripažįsta, kad pramoninio bendradarbiavimo reikalavimai mažesnės vertės pirkimuose gali ilginti karinės įrangos įsigijimą ir neproporcingai didinti galutinę pasiūlymų kainą.
Pakeistos ir įsipareigojimų skaičiavimo sąlygos. 30 proc. pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai bus siejami su faktiškai įsigyjamais kiekiais, o ne didžiausia galima sutarties verte. KAM tikisi, kad tai sumažins tiekėjų neapibrėžtumą ir riziką, jog šie reikalavimai padidins jų siūlomas kainas.
