Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1-ąją oficialiai paskelbė, kad Rusija atsakinga už rugpjūčio 4 dieną Leipcigo–Halės oro uoste Rytų Vokietijoje įvykdytą hibridinę ataką sprogmenų prikrautu dronu. Maskva kaltinimus atmetė ir pareiškė negavusi įtikinamų įrodymų.
Berlynas išvadą grindžia technologiniais ir žvalgybos duomenimis
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad išvada dėl Rusijos atsakomybės padaryta įvertinus panaudotą technologiją, žvalgybos duomenis ir Europos partnerių surinktą informaciją.
Pasak ministro, drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir detonatorius atitinka iš kitų Rusijos hibridinių operacijų bei karo Ukrainoje žinomą modelį.
Dronas buvo aptiktas rugpjūčio 4-osios vakarą netoli Ukrainos krovininio lėktuvo. Policija pasitelkė išminavimo robotą ir pašalino įrenginio detonatorių.
Naktį iš rugpjūčio 4-osios į 5-ąją, 1 val. 55 min., oro uoste maždaug dviem valandoms buvo sustabdyti skrydžiai. Uždaryti abu kilimo ir tūpimo takai, o keli skrydžiai, įskaitant vieną keleivinį, nukreipti į kitus oro uostus.
Po kelių savaičių netoli oro uosto, kaip pranešta, rastas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais.
Oro uostas aptarnauja NATO ir paramos Ukrainai krovinius
Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus tarptautinių ir karinių krovinių mazgas. Juo naudojasi Vokietijos kariuomenė ir NATO sąjungininkės, per jį taip pat gabenama Ukrainai skirta parama.
Oro uoste bazuojasi Ukrainos bendrovė „Antonov Airlines“. Iš čia pagal NATO strateginio oro transporto programą SALIS beveik kasdien gabenama įranga rytiniame Aljanso flange dislokuotoms pajėgoms.
Rugpjūčio 7 dieną incidentą telefonu aptarė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama šalies nacionalinio saugumo taryba.
Vokietijos pareigūnai perspėjo manantys, kad šalis ir toliau bus Rusijos hibridinių atakų taikinys. A. Dobrindtas pabrėžė, kad Vokietija nekariauja, tačiau kasdien susiduria su hibridiniu karu.
NATO pažadėjo stiprinti gynybą, o Maskva pagrasino atsaku
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po pokalbio su F. Merzu pareiškė visišką solidarumą su Vokietija. Jis pažadėjo toliau stiprinti visų Aljanso narių atgrasymą ir gynybą nuo tokių grėsmių.
M. Rutte teigimu, Rusijos mėginimai įbauginti NATO valstybes, susilpninti jų vienybę ir ryžtą remti Ukrainą yra bergždi ir žlugs.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis paskelbė, kad nuo rugsėjo 18 dienos bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bonoje. Taip pat bus nutraukta sutartis, pagal kurią veikia Rusų namai Berlyne.
Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją. Berlynas taip pat ketina siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų su hibridinėmis atakomis siejamiems Rusijos piliečiams, griežtinti jų atvykimo kontrolę ir didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus pavadino išgalvotu pretekstu įtampai didinti. Ji teigė, kad Maskva negavo įtikinamų įrodymų, ir pažadėjo atsaką į Vokietijos sprendimus.
