Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 1 dieną išreiškė visišką solidarumą su Vokietija, šiai oficialiai apkaltinus Rusiją mėginimu surengti išpuolį sprogmenų prikrautu dronu Leipcigo–Halės oro uoste rytinėje šalies dalyje. Prezidentas incidentą pavadino Rusijos hibridine ataka ir pareiškė, kad Maskvos bandymai įbauginti sąjungininkes žlugs.
Prezidentas žada tvirtą atsaką į hibridinius išpuolius
Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda palaiko glaudų ryšį su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Šalies vadovas pabrėžė Lietuvos solidarumą su strategine partnere Vokietija.
„Rusijos bandymai mus įbauginti, susilpninti mūsų bendrą atgrasymą ir palaužti mūsų ryžtą remti Ukrainą yra pasmerkti žlugti“, – pareiškė G. Nausėda.
Pasak prezidento, ryžtingi Vokietijos vyriausybės veiksmai rodo, kad hibridiniai išpuoliai prieš Lietuvą arba Vokietiją sulauks aiškaus ir tvirto atsako.
Vokietija droną susiejo su Rusijos operacijomis
Sprogmenų prikrautas dronas buvo rastas rugpjūčio 4-osios vakarą netoli Ukrainos lėktuvo Leipcigo–Halės oro uoste. Specialistai neutralizavo jo sprogstamąjį įtaisą.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad šalies saugumo tarnybų ir Europos partnerių surinkti duomenys aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą. Pasak ministro, drono konfigūracija, sprogmenys ir detonavimo technologija jau buvo pastebėti per kitas Rusijos hibridines operacijas bei jos karą prieš Ukrainą.
Vokietijos pareigūnų vertinimu, operacijai reikėjo didelės techninės kompetencijos ir nemažų organizacinių pastangų, nors tiesioginiais vykdytojais laikomi žemo lygio agentai.
Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai logistikos centras. Jame reguliariai aptarnaujami Ukrainos bendrovės „Antonov“ transporto lėktuvai, taip pat veikia NATO strateginio oro transporto programa SALIS. Pagal ją beveik kasdien gabenama įranga NATO kovinėms grupėms rytiniame Aljanso flange – nuo Suomijos iki Rumunijos.
Berlynas uždarys Rusijos konsulatą, Maskva žada atsaką
Reaguodama į incidentą Vokietija nurodė nuo rugsėjo 18 dienos uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje. Berlynas taip pat nutrauks sutartį, pagal kurią veikia Rusų namai Vokietijos sostinėje, griežčiau tikrins į šalį atvykstančius Rusijos piliečius ir iškvietė Rusijos ambasadorių.
Vokietijos vyriausybė ketina didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui ir siekti, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas papildomiems Rusijos pareigūnams.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad šalis nekariauja su Rusija, tačiau yra jos „karo taikinys“. Jis pažadėjo tęsti paramą Ukrainai ir stiprinti Vokietijos gynybą.
Rusija kaltinimus atmetė. Jos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vokietija nepateikė įtikinamų įrodymų, o kaltinimus pavadino išgalvotu pretekstu įtampai didinti. Ji taip pat pažadėjo atsaką į Berlyno priemones.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patikino kanclerį F. Merzą visišku Aljanso solidarumu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pareiškė, kad Europos Sąjunga tvirtai remia Vokietiją.
