Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius trečiadienį, liepos 8 d., Vyriausybėje pareiškė, kad Lietuva neplanuoja jokių rusakalbių gyventojų deportacijų. Taip jis atsakė į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo teiginius, esą Baltijos šalys rengiasi masiškai išsiųsti rusakalbius. „Net ir mintyse nėra apskritai kažkokių deportacijų ar kitų darbų ta kryptimi daroma“, – žurnalistams sakė ministras.
Ministras ragina stebėti „labai ploną liniją“
Nors pačius kaltinimus Kondratovičius atmetė, jis pabrėžė, kad Kremliaus informacines provokacijas būtina nuolat sekti ir esant poreikiui į jas reaguoti. „Tai yra labai plona linija, kurią labai atidžiai reikia stebėti ir reaguoti“, – nurodė laikinasis Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
Ką pareiškė Rusijos URM atstovas
Kaltinimus liepos 7 d. Vienoje, pristatydamas ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį atskirose šalyse, paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas. Apie tai pirmasis pranešė Rusijos leidinys „The Moscow Times“, o Lietuvą žinia pasiekė per ELTA.
„Baltijos šalys atvirai ruošiasi masiniam rusakalbių gyventojų deportavimui ir taip, matyt, tikisi pagaliau išspręsti „rusišką klausimą“ ir precedento neturinčią, ypač XXI amžiuje, masinio pilietybės neturėjimo problemą savo teritorijose“, – teigė G. Lukjancevas. Jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų jis nepateikė.
VSD: tai eilinis propagandinis išpuolis
Valstybės saugumo departamentas (VSD) liepos 8 d. ELTA įvertino pareiškimą kaip „eilinį Rusijos propagandinį išpuolį prieš Baltijos šalis, kuriuo siekiama sėti nepasitikėjimą jų demokratiniais pagrindais“. Anot žvalgybos institucijos, tokiais pareiškimais mėginama kiršinti bendruomenes etniniu pagrindu ir diskredituoti Baltijos šalis kaip tvirtas Ukrainos rėmėjas.
VSD atkreipė dėmesį, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Baltijos šalyse išaugo Rusijos piliečių, kuriems dėl įvairių priežasčių panaikinti leidimai gyventi, skaičius – būtent tai propaganda ir bando pateikti kaip „deportacijas“.
Politologas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius (VU TSPMI) pareiškimą pavadino „dar viena Kremliaus režimo dezinformacijos kampanija“, skirta sėti baimę. Jo vertinimu, Rusijai informacinis karas prieš NATO nares yra naudingesnis nei karinis veiksmas, kurio kaštai būtų neproporcingai dideli. Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Kremliaus retoriką siejo su „desperacija“ dėl karo Ukrainoje persimetimo į pačios Rusijos teritoriją.
Maskva jau grasino kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą
Tai ne pirmas tokio pobūdžio Maskvos žingsnis. Gegužės 25 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl neva „sisteminio etninių rusų teisių pažeidimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Ministerija tvirtina, kad Baltijos šalių valdžia draudžia vartoti rusų kalbą, „perrašo istoriją“ ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“, taip šiurkščiai pažeisdama 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.
Lietuva tuomet pareiškė, kad Rusijos kaltinimai „visiškai nepagrįsti ir laikytini Rusijos melo bei dezinformacijos kampanijos, siekiančios diskredituoti Baltijos šalis, dalimi“. Estija juos taip pat pavadino dezinformacijos kampanija, o Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna Maskvos pareiškimus įvardijo kaip melagingus ir „sisteminės dezinformacijos“ dalį. Latvijos užsienio reikalų ministerija liepos 7 d. išsikvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą, griežtai pasmerkdama liepos 4 d. viešai išsakytus Rusijos užsienio reikalų viceministro Michailo Galuzino teiginius apie Latviją. Ryga pabrėžė, kad užtikrina teisės normų laikymąsi kiekvieno gyventojo atžvilgiu.
Lietuvoje „nepiliečių“ statuso apskritai nėra
Rusijos minima „masinio pilietybės neturėjimo problema“ Lietuvai neaktuali. 1989–1991 m. Lietuva pasirinko vadinamąjį „nulinį pilietybės variantą“ ir, skirtingai nei Latvija bei Estija, neturi „nepiliečio“ statuso. Latvijoje 2024 m. sausio 1 d. buvo 180 455 nepiliečiai šalyje ir dar 4 696 užsienyje – tai buvusios SSRS piliečiai ir jų palikuonys, neįgiję jokios pilietybės.
