Daugeliui šalies gyventojų didesnį nerimą nei pati liga kelia ilgas laukimo laikas, kol pavyks patekti pas gydytoją specialistą. Naujausio tyrimo duomenimis, tokios savaitės ar mėnesių trukmės eilės labiausiai baiminasi daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų. Pats laukimas dažnai tęsiasi per ilgai – pusė (48 proc.) apklaustųjų gydytojo specialisto konsultacijos laukia du mėnesius ir ilgiau, rodo „Lietuvos draudimo“ tyrimas.
Nustatytos sveikatos priežiūros taisyklės Lietuvoje numato, kad pacientas pas gydytoją specialistą turėtų patekti per 30 dienų. Tačiau šiuo metu šią normą atitinka tik kas antras (49 proc.) pacientas, kuriam reikalinga kardiologo, oftalmologo, endokrinologo ar kito specialisto apžiūra ir konsultacija, atskleidžia tyrimo duomenys.
„Takoskyra tarp laukimo laiko pirminiame ir specializuotame sveikatos priežiūros lygmenyje – itin ryški. Pas šeimos gydytoją 45 proc. gyventojų nurodo patenkantys per 5 darbo dienas. Tuo metu reikiamo vizito pas gydytoją specialistą panašiai daliai gyventojų tenka laukti mažiausiai du mėnesius. Iš jų kas penkto paciento laukimo laikas viršija ir 3 mėnesių laikotarpį“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Nesulaukę eilės, dalis pacientų atsisako vizitų
Remiantis tyrimo duomenimis, terminui, per kurį galima patekti pas gydytojus, nepatenkinti yra 2 iš 3 gyventojų (66 proc.). Tačiau ilgas laukimas kelia ne tik nusivylimą – kai gydytojo konsultacija tampa sunkiai pasiekiama, dalis pacientų apskritai nusprendžia jos atsisakyti.
A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad bene ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų nurodo per pastaruosius metus atsisakę vizito, nes laukti teko per ilgai. Dar 16 proc. apklaustųjų vizito atsisakė, nes nepavyko patekti pas norimą specialistą.
„Vizito pas gydytoją dažniau atsisako darbingo amžiaus gyventojai, derinantys darbą, laisvalaikio užsiėmimus, šeimos poreikius ir kitus įsipareigojimus: net 60 proc. su tuo susidūrusių žmonių patenka į 26-45 metų amžiaus grupę. Galima daryti prielaidą, kad šie gyventojai savo sveikatos klausimams nesuteikia reikiamo prioriteto, renkasi nukelti reikalingus tyrimus ir apžiūras. Visgi suprastėjusi sveikatos būklė, pirminiai lėtinių ligų simptomai niekur nedingsta, ir sveikatos problemos laikui bėgant tik didėja“, – komentuoja A. Zinevičius.
Ilgo laukimo pasekmės – prastėjanti sveikatos būklė
Tyrimas rodo, kad per ilgas laukimo laikas sukelia ne tik emocinių, bet ir konkrečių sveikatos pasekmių. 44 proc. apklaustųjų yra susidūrę su situacija, kai dėl ilgo vizito pas gydytoją laukimo pablogėjo jų pačių arba jų šeimos narių sveikata.
Pasak A. Zinevičiaus, tokioje situacijoje svarbu nepalikti sveikatos problemos savieigai. Jei pasiūlytas vizito laikas labai tolimas, galima pasidomėti kitų gydymo įstaigų paslaugomis, aptarti būklę su šeimos gydytoju arba įvertinti konsultacijos privačioje gydymo įstaigoje galimybę.
„Valstybinė medicinos sistema išlieka pagrindine sveikatos priežiūros ašimi, tačiau pacientui verta žinoti ir apie papildomas galimybes. Vienas iš pasirinkimų yra privatus sveikatos draudimas, kuris suteikia galimybę naudotis mokamomis paslaugomis tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, o taip pat pasirinkti konkretų specialistą, gauti nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją ir susigrąžinti dalį už paslaugas sumokėtų pinigų“, – sako A. Zinevičius.
Eksperto teigimu, didesnis paslaugų ir specialistų pasirinkimas gali padėti susirgusiam žmogui nelikti vienam su sveikatos problema. Be to, kiekvienas pacientas, kuris savo sveikatos klausimą išsprendžia kitu keliu, atlaisvina potencialią laukimo vietą eilėje kitiems pacientams. Todėl papildomos galimybės naudingos ne tik konkrečiam žmogui, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų liepos mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų ir gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
