„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės laikinasis vadovas Arūnas Rumskas pareiškė, kad bendrovė neatsisakytų grąžinti 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams, tačiau slūgstant kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose politinių motyvų sugrįžti prie šios priemonės gali būti mažiau.
Pasak A. Rumsko, kiekviena papildoma valstybės paskata bendrovei reiškia daugiau klientų, didesnę apyvartą ir aukštesnį keleivių pasitenkinimą, todėl priemonės ji neatsisakytų. Vis dėlto, jo teigimu, vertinant politines ir geopolitines realijas, spaudimo grąžinti nuolaidą veikiausiai bus mažai.
„Žinome, kad dabar sulaukėme pozityvių naujienų iš Artimųjų Rytų. Panašu, kad tos kainos sugrįš į vėžes. Manau, kad politinių motyvų, dėl kurių reikėtų sugrįžti prie šios temos, gali būti mažiau“, – žurnalistams sakė A. Rumskas.
50 proc. lengvata traukinių bilietams Lietuvoje galiojo nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki birželio 1 d. (faktiškai baigėsi gegužės 31 d.). Priemonė buvo įvesta kovo pabaigoje kaip atsakas į išaugusias kuro kainas dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Per du nuolaidos galiojimo mėnesius ja pasinaudojo daugiau kaip 1,07 mln. keleivių, o keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 23 proc. Vien 2026 m. balandį–gegužę traukiniais pirmą kartą keliavo beveik 34,6 tūkst. gyventojų.
Iš viso suteiktų nuolaidų vertė siekė 3,45 mln. eurų su PVM. Vis dėlto dėl išaugusio keleivių srauto dalis šios sumos buvo padengta, todėl valstybei nuolaidos taikymas faktiškai kainavo 1,9 mln. eurų su PVM (1,7 mln. eurų be PVM). LTG atstovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, būtent išaugusios pajamos sumažino galutinę valstybės išlaidų sumą.
A. Rumskas pabrėžė, kad valstybė prie prieinamesnių kainų prisideda net ir tada, kai iš kliento imama pilna bilieto kaina – pagal gryną rinkos modelį bilietai būtų brangesni.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas anksčiau nurodė, kad dėl galimybės grąžinti nuolaidą bus sprendžiama vasaros pabaigoje. Sprendimas būsiąs priimamas išanalizavus galiojusią priemonę, įvertinus padėtį energetikos sektoriuje ir atlikus planuojamus geležinkelių elektrifikavimo darbus.
Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo 2026 m. vasario 28 d., sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, pro kurį iki konflikto buvo plukdoma apie 20 proc. pasaulio energijos išteklių. Dėl konflikto smarkiai svyravo naftos kainos ir išaugo sąskaitos už degalus, todėl Lietuva ėmėsi įvairių kainas suvaldyti skirtų priemonių.
2026 m. gegužę tarptautinė naftos kaina krito beveik 19 proc. – tai blogiausias mėnuo nuo COVID-19 pandemijos – ir nusmuko apie 20 proc. nuo metų piko. JAV ir Iranas iš esmės susitarė dėl 60 dienų memorandumo paliauboms pratęsti, dar laukiant prezidento Donaldo Trumpo patvirtinimo. Pranešta, kad susitarimą karui su Iranu užbaigti planuojama pasirašyti, o naftos kainos krito iki žemiausio lygio nuo konflikto pradžios.
