Projektuojant naują Vilniaus oro uosto (VNO) atvykimo terminalą, iki šiol nėra aišku, kas bus įrengta senajame pastate, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo pareigas penktadienį, liepos 3-iąją, palikęs Simonas Bartkus. Pasak jo, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento nustatytas saugotinas terminalo savybes, nerastas verslo planas, pagal kurį senojo pastato pertvarka oro uostams ateityje atsipirktų.
Senasis terminalas – „neatsiperkantis“
Interviu Eltai buvęs LTOU vadovas sakė, kad senojo atvykimo terminalo ateitis lieka atvira. Buvo svarstyta jame įrengti parduotuvę, bendradarbystės (coworking) erdvę, muziejų ar maisto zoną (food court), tačiau su visomis saugotinomis savybėmis pastatas laikomas neatsiperkančiu.
„Dalis iš tų dalykų galbūt ir būtų reikalingi, bet su visomis tomis saugotinomis savybėmis matome, kad tas pastatas yra neatsiperkantis. Greičiausiai sprendimai liks naujai būsimai valdybai ir naujam būsimam vadovui“, – kalbėjo S. Bartkus. Pasak jo, LTOU banke nepasiskolintų pinigų tokiai investicijai, jei ji neatsiperka, todėl greičiausiai teks ieškoti kitų būdų.
Dabartinis atvykimo terminalas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą: pastatas statytas 1954 m., o saugomu paveldu paskelbtas 1984 m. Toliau deramasi su Kultūros paveldo departamentu siekiant susiaurinti saugotinų savybių skaičių; nepavykus, pasak S. Bartkaus, svarstoma pastatą perleisti savivaldybei ar net privačiam verslui.
Naujo terminalo statybos – iki 2028 metų pabaigos
Naujas atvykimo terminalas turi būti pastatytas iki 2028 metų pabaigos, o jo vertė, pasak S. Bartkaus, siekia 60–70 mln. eurų. Statybas planuojama pradėti 2027 m., o naujojo pastato plotas viršys 12 500 kv. metrų.
Buvęs vadovas pabrėžė, kad tokios apimties projektas oro uostų organizacijai yra išskirtinai didelis, o iki 2030 metų LTOU laukia intensyvus investicijų laikotarpis – be naujo terminalo, numatoma ir Kauno oro uosto kilimo–tūpimo tako rekonstrukcija už maždaug 30 mln. eurų. Saugumas oro uostuose buvo sustiprintas po dronų ir kontrabandos balionų incidentų; spalio 4 d. balionų incidentas maždaug dviem mėnesiams sutrikdė oro erdvę virš oro uosto.
Pasitraukimo aplinkybės ir valdybos pokyčiai
S. Bartkus, LTOU vadovavęs nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., tvirtina pasitraukęs bendru sutarimu su valdyba. Norą apie kitokio profilio vadovą jis pirmą kartą išgirdo 2026 m. vasarį; nuo sprendimo maždaug kovo pradžioje iki išėjimo praėjo apie keturių mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį jis baigė ruoštis vasaros sezonui ir perdavė darbus komandai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas akcentavo, kad S. Bartkų atleido ne jis, o valdyba bendru sutarimu, o naujam etapui reikia peržiūrėti inovacijas, tvarumą ir saugumą. Netrukus po pranešimo apie vadovo pasitraukimą ministerija kovo 27 d. paskelbė formuosianti naują valdybą, o esamų narių kadencija baigėsi birželio 17 d.
Žiniasklaidoje skelbta versija, kad įtampos kilo, kai ministerija norėjo, jog S. Bartkus pasitrauktų iš karto, ir pasiūlė savo laikinojo vadovo kandidatą, bet valdyba nesutiko – tuomet nuspręsta ją keisti. Pats S. Bartkus šios versijos nekomentavo, teigdamas neturintis apie tai informacijos. Jis pabrėžė niekada nesulaukęs iš ministerijos raginimų trauktis ar kritikos dėl strategijos ir nejautęs politinio spaudimo priimant sprendimus. Per jo kadenciją nuo 2023 m. pasikeitė trys susisiekimo ministrai; buvęs vadovas pažymėjo niekada nebuvęs jokios partijos narys ir atėjęs iš privataus verslo. 2025 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo apie 7,15 mln. keleivių, o 2026 m. pirmąjį pusmetį srautas augo apie 9 proc.
