„Lietuvos geležinkelių" grupė (LTG) ketvirtadienį paskelbė vidinio tyrimo išvadas dėl dviejų per vieną gegužės pradžios savaitgalį įvykusių traukinių avarijų. Tyrimas nustatė, kad gegužės 2 d. Kauno rajone Jiesioje įvykusią avariją lėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai, o gegužės 1 d. Kėdainių rajone Gudžiūnų stotyje – ašidėžės defektas ir vėlesnis jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema (RAKP).
Gudžiūnuose nuo bėgių nuriedėjo trys į Palemoną skaldą gabenę vagonai, dėl to sutriko traukinių eismas. Jiesioje nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Nė vienos avarijos metu žmonės nenukentėjo, tačiau, LTG teigimu, įvykiai reikšmingai paveikė keleivinį ir krovininį eismą bei infrastruktūrą.
Preliminariais duomenimis, abiejų avarijų padaryta žala geležinkelio infrastruktūrai, įskaitant žalą reputacijai, siekia daugiau nei 11,5 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir remonto darbų kaina.
Pasak bendrovės, tyrimo metu vertintos techninės, organizacinės ir žmogiškųjų veiksnių aplinkybės, o tikrintos versijos – nuo infrastruktūros bei riedmenų priežiūros iki išorinio įsikišimo.
„Saugumas LTG yra kertinis veiklos principas, kuriam skiriame nuolatinį dėmesį ir išteklius. Atliktas tyrimas leido ne tik tiksliai nustatyti avarijų priežastis, bet ir įsigilinti į platesnį kontekstą bei išgryninti procesų tobulinimo kryptis", – pranešime cituojamas laikinai LTG generalinio direktoriaus pareigas einantis finansų direktorius Arūnas Rumskas. A. Rumskas bendrovei laikinai vadovauja po to, kai 2026 m. balandį pareigas paliko nuo 2022 m. birželio įmonei vadovavęs generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Iškart po avarijų LTG pradėjo įgyvendinti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių planą, kuris pristatytas ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje (NSGK). Trumpalaikės priemonės apima papildomas riedmenų techninės būklės patikras, veikimo algoritmų peržiūrą, papildomų kontrolės grandžių įdiegimą bei darbuotojų instruktažus. Ilgalaikės priemonės orientuotos į sistemos modernizavimą – signalizacijos ir valdymo sistemų atnaujinimą bei europinės vėžės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos diegimą. LTG skaičiuoja, kad iki 2030 m. saugumo sprendimams ir infrastruktūros gerinimui gali prireikti daugiau kaip 800 mln. eurų investicijų.
Bendrovė nurodė, kad Gudžiūnuose jau baigti paskutiniai infrastruktūros atnaujinimo darbai – pakloti ilgabėgiai, o Jiesioje eismas visiškai atkurtas tiek keleiviniams, tiek krovininiams traukiniams.
Į savaitgalį įvykusias avarijas sureagavo ir teisėsauga. Kauno apygardos prokuratūra pradėjo du atskirus ikiteisminius tyrimus pagal Baudžiamojo kodekso 278 str. 1 d. dėl transporto priemonių ar kelių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto. Tyrimus organizuoja prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, juos atlieka Kauno apskrities VPK kriminalinė policija. Avarijų saugos tyrimus pradėjo ir Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius, veiksmų ėmėsi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
