„Sber“ viceprezidentas ir finansų direktorius Tarasas Skvorcovas pareiškė, kad Rusijos bankai šiuo metu neturi laisvo rublinio likvidumo pirkti federalinių paskolos obligacijų OFZ, kuriomis Finansų ministerija dengia biudžeto deficitą.
Skvorcovas likvidumo stygių siejo su grynųjų pinigų nutekėjimu
Skvorcovas sakė, kad padėtį nulėmė grynųjų pinigų nutekėjimas iš bankų: nuo 2026 m. pradžios jis, jo teigimu, pasiekė apie 2 trln. rublių ir sukėlė likvidumo deficitą bankų sistemoje.
Pasak jo, bankai dabar turi lėšų klientams kredituoti, nes tai yra jų pagrindinis verslas. Tačiau OFZ pirkimui, ypač be didesnės premijos, reikia užtikrinto laisvo likvidumo, o „šiandien situacija yra priešinga“, sakė Skvorcovas.
Deficitas per pusmetį viršijo visų metų planą
Rusijos federalinis biudžetas 2026 m. sausį-birželį, Finansų ministerijos preliminariais duomenimis, buvo įvykdytas su 5,731 trln. rublių deficitu, arba 2,5 proc. BVP. 2026 m. biudžeto įstatyme metinis deficitas buvo planuotas 3,786 trln. rublių, arba 1,6 proc. BVP, tad pusmečio deficitas jau viršijo visų metų planą.
Finansų ministerija aiškino, kad didelį deficitą metų pradžioje daugiausia lėmė išankstinis išlaidų finansavimas. Bloomberg šaltiniai birželį skelbė, kad 2026 m. Rusijos karo išlaidos gali būti 4-5 trln. rublių didesnės už planą, o papildomam finansavimui gali prireikti 2-3 trln. rublių vidaus skolinimosi.
Pradiniame biudžeto plane Finansų ministerija rinkoje buvo numačiusi pasiskolinti 4,4 trln. rublių. Finansų universiteto prie Rusijos vyriausybės vyresnysis mokslo darbuotojas Ilja Sokolovas prognozavo, kad biudžeto „skylė“ tikriausiai vėl ims didėti rudenį, o antroje metų pusėje galimas ekonomikos nuosmukis gali sumažinti PVM įplaukas 600-800 mlrd. rublių.
Ministerija sustabdė OFZ aukcionus ir žada juos atnaujinti
2026 m. liepos 20 d. Rusijos Finansų ministerija sustabdė OFZ aukcionus, oficialiai nurodydama siekį stabilizuoti rinkos padėtį. Interfax duomenimis, iki liepos 20 d. ministerija jau buvo atsisakiusi vykdyti OFZ aukcionus birželio 24 d. ir liepos 8 d., o trečiojo ketvirčio planas buvo apie 1,5 trln. rublių per 14 aukciono dienų.
Per pirmas tris liepos aukcionų datas Finansų ministerija pardavė tik 9,1 mlrd. rublių obligacijų, nors trečiąjį ketvirtį planavo pasiskolinti apie 1,5 trln. rublių. Šaltinio pranešime teigiama, kad OFZ kainoms smukus ir pajamingumams šokus aukštyn, bankai patyrė 200 mlrd. rublių nuostolių dėl neigiamo pervertinimo.
Skvorcovas sakė, kad dabar „visa viltis“ siejama su tam tikra Centrinio banko parama. Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos 28 d. bankų sektoriaus struktūrinis likvidumo deficitas siekė 2,2059 trln. rublių, o centrinio banko reikalavimai kredito įstaigoms – 6,7699 trln. rublių.
Ekonomistas Nikolajus Korženevskis šaltiniui aiškino, kad pinigai „spausdinami“ taip, kad būtų užtikrintos biudžeto išlaidos. Liepos 24 d. Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina teigė, kad bankams pakanka kapitalo ir pelno galimiems vertybinių popierių pervertinimo nuostoliams padengti; jos vertinimu, kapitalo atsarga siekia apie 10 trln. rublių.
Finansų ministerija savo ruožtu teigė, kad OFZ aukcionai bus atnaujinti pagerėjus rinkos sąlygoms, o atidėta paklausa esą išlieka didelė ir padės įvykdyti šių metų skolinimosi planą.
