Tarp didžiausių Lietuvos didmiesčių renginių erdvių oficialia priedanga pažymėta tik Panevėžio „Kalnapilio“ arena. Kitų objektų atstovai Eltai nurodė, kad oro pavojaus atveju lankytojus nukreiptų į artimiausias priedangas arba saugias vietas, nors daugiau kaip pusė didžiausių šalies renginių objektų yra priskirti kolektyvinės apsaugos statiniams.
Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos arenos
„Arena Vilnius“ priedangos neturi. Arenos apsaugos vadovas Šarūnas Žukauskas Eltai teigė, kad gavus raudoną oro pavojaus signalą renginys būtų stabdomas, žiūrovai evakuojami ir nukreipiami į artimiausias priedangas Vilniuje. Pasak jo, žiūrovai turėtų klausyti apsaugos darbuotojų ir arenos personalo nurodymų, judėti link išėjimų, o išėję vykti artimiausių priedangų link.
„Arena Vilnius“ yra parengusi informacinius garso įrašus lietuvių ir anglų kalbomis. LT72 duomenimis, artimiausia priedanga būtų „Active Vilnius“ arenoje, kuri pritaikyta asmenims su negalia ir turi 266 vietas.
Kauno „Žalgirio“ arena taip pat nėra oficiali priedanga. Jos atstovai teigė, kad po konsultacijų su civilinės saugos specialistais dabartinio pobūdžio grėsmių atveju saugesnė vieta dažnai yra pastato viduje, vengiant langų ir atvirų erdvių. Arenos teigimu, oro pavojaus atveju norintys žiūrovai galėtų likti arenoje, o kiti būtų informuojami apie galimybę vykti į artimiausią priedangą „Mokslo saloje“. LT72 duomenimis, joje yra 1 tūkst. vietų ir pritaikymas asmenims su negalia.
Šiaulių arenos vadovas Renatas Načajus sakė laukiantis atsakingų institucijų rekomendacijų dėl uždarų renginių per oro pavojų. Kadangi Šiaulių arena nėra priedanga, pagal jos saugumo ir evakuacijos planą raudono signalo atveju žmonės būtų evakuojami į artimiausią priedangą.
Klaipėdos „Švyturio“ arenos administracija Eltai nurodė, kad raudono oro pavojaus signalo atveju renginys būtų stabdomas, o visi dalyviai ir žiūrovai turėtų nedelsdami skubėti į artimiausią priedangą arba saugią vietą ir laukti tolesnių nurodymų.
Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje – 400 vietų priedanga
Panevėžio miesto savivaldybės atstovas Justas Laurinavičius teigė, kad „Kalnapilio“ arenos priedangoje tilptų 400 žmonių. Pati arena yra įtraukta ir į kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą.
Pasak J. Laurinavičiaus, arenoje parinktos patalpos skirtos laikinai apsaugoti dalį žmonių nuo netiesioginio pavojaus poveikio, pavyzdžiui, skeveldrų, stiklo duženų ar nuolaužų. Jis pabrėžė, kad renginio metu žmonių gali būti daugiau nei telpa priedangoje, todėl pagal civilinės saugos rekomendacijas galėtų būti naudojamos ir kitos pastato erdvės, laikantis dviejų sienų principo.
„Litexpo“ rinkodaros skyriaus vadovė Domantė Kriaučiūnaitė Eltai nurodė, kad gavus perspėjimą lauke esantys žmonės būtų vedami į pastatų vidų, į erdves be langų. Pasak jos, garsiniai pranešimai parengti lietuvių ir anglų kalbomis geltonam, raudonam ir baltam pavojaus lygiams.
Priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys nėra tas pats
LT72 aiškina, kad priedanga yra trumpalaikei, iki kelių valandų trunkančiai apsaugai skirta vieta, pažymima geltonu kvadratu su užrašu „PRIEDANGA“. Jei priedangos šalia nėra, rekomenduojama rinktis rūsį arba vidinę patalpą be langų pagal dviejų sienų taisyklę.
Kolektyvinės apsaugos statinys, LT72 apibrėžimu, yra savivaldybės numatyta vieta gyventojams apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliųjų situacijų, evakuacijos ar karo metu. Todėl ši priemonė skiriasi nuo trumpalaikės priedangos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas Eltai nurodė, kad arenose, kurios priskirtos kolektyvinės apsaugos statiniams, oro pavojaus atveju žmonių evakuacija į išorines priedangas nebūtinai būtų tinkamiausias sprendimas, jei pastate yra iš anksto numatytos saugios patalpos.
LT72 nurodo keturias oro pavojaus pranešimų kategorijas: geltoną, raudoną, geltoną po raudonos ir baltą. Raudonas pranešimas reiškia, kad objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus raudoną pranešimą, gyventojams rekomenduojama vykdyti perspėjimo nurodymus, skubėti į artimiausią saugią vietą arba priedangą, sekti LRT informaciją ir laukti atskiro pranešimo apie pavojaus pabaigą.
LT72 perspėjimų archyve matyti, kad 2026 m. birželio 13 d. Vilniaus apskričiai buvo siųstas Lietuvos kariuomenės pranešimas apie tikėtiną oro pavojų, o vėliau – pranešimas apie oro pavojaus atšaukimą.
