Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas, Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti Seimo priimtus Visuomenės informavimo įstatymo ir Rinkimų kodekso pakeitimus. Partijos nuomone, abu įstatymai gali prieštarauti Konstitucijai – jos 44 straipsniui, draudžiančiam informacijos cenzūrą, ir 25 straipsniui, įtvirtinančiam nuomonės reiškimo laisvę.
Partijos argumentai: „tiesos ministerijos“ neturi būti
Kreipimesi teigiama, kad Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimu Lietuvos radijo ir televizijos komisijai bei Žurnalistų etikos inspektoriui suteikiamos plačios teisės šalinti netinkama laikoma informacija. „Naujoji tvarka suteiks teisę administracinėms institucijoms savo nuožiūra spręsti, kas yra dezinformacija. Akivaizdu, kad tai nukreipta prieš socialinius tinklus ir medijas“, – sakoma dokumente.
Partija pripažįsta, kad žodžio laisvė turi teisiškai apibrėžtas ribas – draudžiama neapykantos kalba, šmeižtas, karo propaganda. Tačiau, anot iniciatorių, demokratinėje valstybėje neturi būti „tiesos ministerijos“, o Lietuvos piliečiai patys pajėgūs atsirinkti informaciją ir formuoti savo nuomonę. Kilus ginčams dėl faktų ar pažeidus įstatymus, sprendimus, R. J. Jankūno teigimu, turi priimti nepriklausomi teismai, o ne administraciniai subjektai. „Tik teismas gali teisiškai įvertinti, ar išsakyta nuomonė neperžengė įstatymo ribų“, – rašoma jo pasirašytame kreipimesi.
VRK galios rinkimų programose
Prezidentas taip pat raginamas vetuoti Rinkimų kodekso pakeitimus, kuriais, anot partijos, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suteikiama teisė spręsti, kokia informacija yra visuomenę klaidinanti ar melaginga, ir riboti jos skelbimą rinkimų laikotarpiu.
Šias pataisas, draudžiančias kandidatų rinkimų programose skelbti dezinformaciją, Seimas priėmė birželio 30 d. – už balsavo 93 nariai, prieš buvo 6, susilaikė 2. Pagal naujas nuostatas rinkimų programoje negali būti paneigiamos pamatinės konstitucinės vertybės, ji negali prieštarauti nacionalinio saugumo interesams ir joje negali būti skelbiama visuomenę klaidinanti ar melaginga informacija. Nustačiusi neatitikimus, VRK galės nuspręsti kandidato ar sąrašo programos ar jos dalies neskelbti ir nespausdinti. Ribojimai taikomi visų tipų rinkimams – Seimo, savivaldybių, prezidento ir Europos Parlamento, o naujoji tvarka galios rinkimams, kurių agitacijos laikotarpis prasidės nuo 2026 m. rugsėjo 2 d.
Kritika ir įstatymų kelias
Pataisų autorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad VRK vertinimas remsis tik faktų patikra, o pati iniciatyva kilo iš VRK. Pataisose taip pat įtvirtintas reikalavimas rinkimų komisijų nariams pademonstruoti Vyriausybės nustatyto lygio lietuvių kalbos mokėjimą.
Svarstymo metu dalis parlamentarų priemonę vadino artėjimu prie cenzūros. Ignas Vėgėlė (Mišri grupė) perspėjo, kad taip judama nuo demokratijos link autokratijos ar „kontroliuojamos demokratijos“, o Valius Ąžuolas (TS-LKD) nuogąstavo dėl galimo atrankinio taikymo. Antrąsias – informacinės erdvės apsaugą nuo dezinformacijos stiprinančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – Seimas priėmė birželio 25 d.: už balsavo 62 nariai, prieš buvo 11, susilaikė 8.
