Prezidentas Donaldas Trumpas liepos 9 d., ketvirtadienį, atleido tris paskutinius nepriklausomos Rinkimų pagalbos komisijos (Election Assistance Commission, EAC) narius – vienintelės federalinės agentūros, skirtos vien rinkimų administravimui. Sprendimas, priimtas likus keliems mėnesiams iki lapkričio JAV vidurio kadencijos rinkimų, paliko komisiją be kvorumo ir sukėlė aštrią demokratų bei pilietinių teisių aktyvistų reakciją, apkaltinusią prezidentą bandymu perimti rinkimų kontrolę.
Kaip komisija liko be nė vieno nario
Du komisijos demokratai – Thomas Hicksas ir Benjaminas Hovlandas – apie nedelsiant įsigaliojantį atleidimą buvo informuoti ketvirtadienį elektroniniu laišku. Vienintelė likusi respublikonė Christy McCormick nebuvo atleista tiesiogiai, o buvo priversta atsistatydinti. Ketvirtoji iš keturių komisijos vietų jau buvo tuščia nuo tada, kai respublikonas Donaldas Palmeris šiais metais išėjo dirbti į konservatyvų analitinį centrą „Heritage Foundation“.
Netekusi visų narių, EAC nebeturi kvorumo ir negali balsuoti dėl jokių oficialių sprendimų, kol Senatas nepatvirtins naujų narių – o toks procesas gali užsitęsti ir po vidurio kadencijos rinkimų.
Ką EAC iš tikrųjų daro
Sukurta pagal 2002 m. „Help America Vote Act“ po ginčytų 2000-ųjų prezidento rinkimų, EAC pati rinkimų neorganizuoja. Ji skirsto federalines rinkimų saugumo dotacijas, tvarko nacionalinę pašto rinkėjų registracijos formą, sertifikuoja balsavimo mašinas pagal federalinius standartus ir konsultuoja valstijų bei vietos pareigūnus.
Be narių agentūra nebegali atnaujinti balsavimo standartų ar federalinės registracijos formos – tai gali įšaldyti ir administracijos siektus pokyčius, įskaitant pilietybės dokumentų reikalavimą, kurį teismai iš dalies jau užblokavo. Atleistas komisijos narys Hovlandas naujienų kanalui NBC News sakė, kad agentūra veikė kaip informacijos mainų centras, padedantis lėšų stokojančioms valstijoms dalytis gerąja praktika, ir įspėjo dėl galimų administracinių klaidų artėjant rinkimams. „Kai iš žmonių reikalaujama vis daugiau, nesuteikiant būtinų išteklių, klaidos neišvengiamos“, – sakė jis.
Kuo administracija grindžia sprendimą
Baltieji rūmai teigė, kad prezidentas turi teisę pašalinti pareigūnus, kurie nėra „visiškai suderinti“ su Amerikos rinkimų saugumo užduotimi. Administracija rėmėsi 2026 m. birželio 29 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimu byloje „Trump v. Slaughter“, kuriuo santykiu 6:3 patvirtinta prezidento galia atleisti nepriklausomų agentūrų vadovus. Šis sprendimas panaikino beveik 90 metų galiojusį precedentą „Humphrey's Executor“, ribojusį prezidento galimybes atleisti agentūrų valdybų narius.
Vis dėlto rinkimų teisės ekspertai pažymi, kad sprendimo taikymas dvipartinėms institucijoms, kokia yra EAC, tebėra neišbandytas, nes Kongresas ją sąmoningai sukūrė su lygiu partiniu balansu.
Demokratai kalba apie bandymą „suklastoti“ rinkimus
Senato mažumos lyderis demokratas Chuckas Schumeris atleidimus pavadino „įžūliu bandymu“ perimti rinkimų kontrolę „dar prieš atiduodant nors vieną balsą“. „Atleisti visus likusius dvipartinės Rinkimų pagalbos komisijos narius likus mėnesiams iki vidurio kadencijos rinkimų yra įžūlus bandymas užgrobti mūsų rinkimus“, – rašė jis socialiniame tinkle, pridurdamas, kad Senato demokratai priešinsis šiam „galios grobimui“.
NAACP prezidentas Derrickas Johnsonas apkaltino Trumpą siekiant „suklastoti“ rinkimus, teigdamas, kad lapkritį rinkėjai atmes viską, ką prezidentas atstovauja. Nevados valstijos sekretorius demokratas Cisco Aguilaras atleidimus pavadino „nepaprastai neatsakingais“, teigdamas, kad spragą vėl turės užpildyti valstijų sekretoriai ir rinkimų administratoriai. Trumpas tuo tarpu toliau stumia „Save America Act“ – rinkimų pertvarką, įvesiančią naujus balsavimo apribojimus, įskaitant pilietybės dokumentų reikalavimą, kurį teismai iš dalies jau užblokavo.
