Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį, rugpjūčio 21-ąją, pareiškė, kad dėl nepriklausomo plataus masto tyrimo, kuris įvertintų seksualinio išnaudojimo mastą Lietuvos Katalikų Bažnyčioje, būtinybės turi apsispręsti patys Bažnyčios vadovai. Jo teigimu, politikai neturėtų kištis į hierarchų sprendimus, nes valstybės valdymas yra atskirtas nuo Bažnyčios valdysenos.
Premjeras ragina atsižvelgti į visuomenės lūkesčius
M. Sinkevičius pabrėžė, kad galimus nusikaltimus nagrinėja valstybės teisinės institucijos, o Bažnyčios vidaus sprendimai priklauso jos vadovams.
„Mes gyvename teisinėje valstybėje, turime teisinius procesus ir kažin ar valstybės politikai turėtų kištis į Bažnyčios hierarchų sprendimus“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Kartu jis pažymėjo, kad hierarchų priimami sprendimai turėtų atliepti visuomenės lūkesčius.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 17 dieną išsakė griežtesnę poziciją. Jo teigimu, galimi nusikaltimai priklauso valstybės jurisdikcijai, todėl valstybė privalo viską kritiškai patikrinti, nepaisydama Bažnyčios statuso.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė taip pat pabrėžė, kad religinės bendruomenės vidaus tvarka, hierarchija ar jos pačios atliekamas vertinimas negali pakeisti pareigos apie galimą nusikaltimą vaikui pranešti valstybės institucijoms.
Arkivyskupas plataus tyrimo dabar nepalaiko
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, kad dabar dar nėra tinkamas laikas nepriklausomam plataus masto tyrimui, kuris nustatytų seksualinio išnaudojimo mastą Lietuvos Katalikų Bažnyčioje per pastaruosius dešimtmečius.
Arkivyskupas neatmetė galimybės tokį istorinį tyrimą atlikti ateityje, tačiau šiuo metu svarbiausiais uždaviniais laiko galimų aukų apsaugą ir naujų nusikaltimų prevenciją.
Pasak G. Grušo, saugios aplinkos mokymus jau išklausė daugiau kaip 600 parapijų koordinatorių, jaunimo darbuotojų, mokytojų, sielovadininkų ir kunigų. Vis dėlto abu baudžiamosiose bylose kaltinami kunigai turėjo darbui su vaikais reikalingus QR kodus, todėl pradėta tikrinti visų kunigų turimus kodus.
Teismus pasiekė dviejų kunigų bylos
Diskusija dėl nepriklausomo tyrimo kilo 2026 metų vasarą teismams perdavus dvi atskiras baudžiamąsias bylas, susijusias su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais kunigais.
Kunigo Tado Švedavičiaus byla Vilniaus apygardos teismui perduota rugpjūčio 11 dieną. Jam inkriminuojami 34 galimų nusikalstamų veikų epizodai, kurie, prokuratūros duomenimis, galėjo būti vykdomi nuo 2002 iki 2025 metų.
Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų, galimų veikų metu buvusių 12–18 metų amžiaus. T. Švedavičius kaltinamas nepilnamečių ir mažamečio seksualiniu prievartavimu, tvirkinimu, vaikų išnaudojimu pornografijai, disponavimu pornografine medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai, vaikų įtraukimu girtauti ir kitomis veikomis.
G. Grušas teigė, kad kunigas iš pradžių kaltę neigė, tačiau savo poziciją pakeitė tyrėjams pateikus duomenis apie auką ir kontaktą su ja. Arkivyskupo teigimu, T. Švedavičius taip pat paprašė būti atleistas iš kunigystės ir pažadėjo atlyginti nukentėjusiesiems žalą, tačiau rugpjūčio 20 dieną konkrečių veiksmų dar buvo laukiama.
Kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, T. Švedavičiui taikoma nekaltumo prezumpcija.
Kitoje byloje kunigas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojamas vaikas arba kaip vaikas pateikiamas asmuo. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų nenustatyta.
R. Peciunas kaltės nepripažįsta. Toks pats kaltinimas pareikštas jo pažįstamai Barbarai Leščevskai, kurios advokatas taip pat teigia, kad ji kaltės nepripažįsta. Pirmąjį uždarą bylos posėdį teismas numatė rugsėjo 17 dieną.
Vilniaus arkivyskupija abu dvasininkus nušalino nuo viešo Mišių aukojimo ir sielovados, pradėjo kanoninius procesus bei informavo Vatikaną. Bažnytinių procesų nagrinėjimas sustabdytas iki civilinių bylų pabaigos.
Po šių bylų teisingumo ministrė Rita Tamašunienė paragino grįžti prie viešo seksualinių nusikaltėlių registro idėjos. Seimas tokiam projektui po pateikimo pritarė 2024 metais, tačiau 2025 metų kovą Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą.
