Bendras skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2026 m. preliminariai sumažėjo nuo 22,6 iki 20 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros išankstinis vertinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė rugpjūčio 19 d. pareiškė, kad rodikliai rodo teigiamą gyventojų pajamų ir socialinės apsaugos stiprinimo poveikį, tačiau paragino dar nedaryti galutinių išvadų.
Vaikų skurdo rizika krito iki 13,4 proc.
Išankstiniais duomenimis, vaikų skurdo rizikos lygis sumažėjo 3,5 proc. punkto – nuo 16,9 iki 13,4 proc. I. Ruginienės teigimu, tai žemiausias vaikų skurdo rizikos rodiklis per visą šios amžiaus grupės matavimo istoriją Lietuvoje.
„Ypač džiugina vaikų rodiklis – jis yra žemiausias per visą šios amžiaus grupės skurdo rizikos lygio matavimo istoriją Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministrė.
Tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis preliminariai sumažėjo dar daugiau – 4,6 proc. punkto, nuo 39,2 iki 34,6 proc. Vis dėlto I. Ruginienė pabrėžė, kad daugiau kaip trečdalio vyresnių žmonių skurdo rizika tebėra pernelyg didelė.
„Čia turime dar labai daug nuveikti“, – teigė ministrė. Pasak jos, siekiama ne vien gerinti statistiką, bet užtikrinti, kad skurde realiai gyventų kuo mažiau žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Skurdo rizikos riba pakilo iki 746 eurų
Išankstinė 2026 m. skurdo rizikos riba siekia 746 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimai ji sudaro 1 567 eurus.
Galutiniais duomenimis, 2025 m. šios ribos buvo atitinkamai 699 ir 1 468 eurai. Palyginti su 2024 m., jos padidėjo 13,5 proc. Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendras skurdo rizikos lygis siekė 22,6 proc. – 1,1 proc. punkto daugiau negu 2024 m.
Skurdo rizikos riba prilyginama 60 proc. gyventojų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Todėl šis rodiklis matuoja santykinį pajamų atotrūkį, o ne absoliutų skurdą.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka 2026 m. balandį pažymėjo, kad Lietuvos skurdo rizikos lygis maždaug du dešimtmečius daugiausia svyravo tarp 20 ir 23 proc., todėl problemą pavadino chroniška. Jis aiškino, kad santykinio skurdo rodiklis gali augti net didėjant visų gyventojų pajamoms, jeigu mažesnes pajamas gaunančių žmonių pajamos kyla lėčiau už šalies pajamų medianą.
Galutinių išvadų dar teks palaukti
Skurdo rodikliai priskiriami konkretiems metams, tačiau apskaičiuojami pagal ankstesnių metų gyventojų pajamas. Rengdama išankstinį vertinimą Valstybės duomenų agentūra atsižvelgia į administraciniuose duomenyse matomus pajamų pokyčius, o prognozavimo modeliuose naudoja kelių ankstesnių metų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimų informaciją.
Nuo 2024 m. liepos 30 d. anksčiau eksperimentiniais vadinti išankstiniai skurdo rodikliai yra oficialiosios statistikos dalis. Vis dėlto I. Ruginienė pabrėžė, kad dabartinis 2026 m. vertinimas dar nėra galutinis.
„Gerėjantys rodikliai yra gera žinia. Tačiau svarbiausia, kad šį pokytį savo kasdieniame gyvenime pajustų kuo daugiau žmonių“, – teigė ministrė.
