Paskutiniai vasaros savaitgaliai sodybose dažnai skiriami darbams, kurių nesinori palikti rudeniui – pjaunama žolė, genimi medžiai, tvarkomi stogai, ruošiamos malkos žiemai. Per kelias dienas norisi nuveikti kuo daugiau, todėl darbai neretai užsitęsia iki vakaro. Pavargus mažėja atsargumas, o skubant lengviau suklysti net atliekant gerai pažįstamą darbą.
Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos ligoninių priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose dėl įvairių traumų bei apsinuodijimų ambulatoriškai gydyta daugiau nei 346 tūkst. žmonių, o dar beveik 38 tūkst. žmonių prireikė stacionarinio gydymo.
Draudimo bendrovės „If“ fiksuojami atvejai rodo, kad rimtai susižalojama ne tik dirbant su pavojinga technika. Traumų patiriama keliant sunkesnius daiktus, pjaunant žolę, tvarkant aplinką ar nukritus nuo kopėčių. Rizika ne visada tinkamai įvertinama ir imantis gerai pažįstamų, daugybę kartų atliktų darbų.
„Kai tą patį darbą atliekame ne pirmą kartą, natūralu, kad jaučiamės užtikrinčiau ir ne kiekvieną riziką pastebime. Norint per savaitgalį nuveikti kuo daugiau, dažnai dirbama ilgiau, o pavargus mažėja budrumas ir lengviau suklysti. Kartais pakanka vieno neatsargaus judesio, kad darbus tektų atidėti ir kreiptis į medikus“, – teigia „If“ Lietuvos asmens žalų grupės vadovė Elona Alčiauskaitė.
Traumos priežastimi gali tapti ir žemių maišas
Susižaloti galima ir atliekant darbus, kurių paprastai nelaikome pavojingais. Vienas draudimo bendrovės „If“ klientas kelį susižalojo iš automobilio bagažinės traukdamas žemių maišus. Keliant svorį pakako nesėkmingai pasisukti ir pajusti aštrų kelio skausmą. Iš pradžių žmogus tikėjosi, kad skausmas praeis, tačiau kitą dieną teko kreiptis į gydytojus.
Nors maisto ruoša dažnam asocijuosis su ramybe ir laiku su artimaisiais, traumų pasitaiko ir čia, nuo pjautinių žaizdų gaminant iki lengvų ar rimtesnių nudegimų garais, liečiant įkaitusius paviršius ar nusideginus verdančiais skysčiais.
E. Alčiauskaitė atkreipia dėmesį, kad vertinant tokių nelaimių riziką svarbu žiūrėti plačiau nei į patį darbą ar naudojamą įrankį. Keliant sunkesnį daiktą svarbi kūno padėtis, dirbant lauke – aplinka ir sąlygos, o užsitęsus darbams – ir nuovargis. Ir žinoma, neskubėti. Dažnai atliekami darbai atrodo savaime saugūs, todėl juos atliekant atsargumo gali likti mažiau.
Gerokai sunkesnių pasekmių gali turėti darbai su aštriais įrankiais. Pjaunant metalą kampiniu šlifuokliu šis įsipainiojo į marškinėlius, o pjūklas perrėžė krūtinę. Kitu atveju pjaunant šakas susižalota el. pjūklu, dėl ko tekę amputuoti pirštą.
Kritimas iš kelių metrų gali baigtis trauma
Kopėčių sodyboje prireikia dažnai – genint medžių šakas, valant lietaus latakus ar tvarkant stogą. Nors kelių metrų aukštis gali neatrodyti pavojingas, E. Alčiauskaitė pastebi, kad jį žmonės neretai nuvertina.
„Stovint vos keliais metrais aukščiau žemės gali atrodyti, kad praradus pusiausvyrą dar spėsime įsikibti ar kitaip suvaldyti situaciją. Tačiau kritimas įvyksta labai greitai, o jo pasekmės priklauso ne tik nuo aukščio – svarbu ir tai, kaip žmogus nukrenta bei į kokį paviršių atsitrenkia“, – aiškina ji.
Vienam „If“ klientui remonto darbai baigėsi rankos lūžiu nukritus iš maždaug dviejų metrų aukščio. Už patirtą traumą jam išmokėta daugiau nei 2,4 tūkst. eurų.
Dar viena nelaimė įvyko vasarnamyje ardant seną medinį elektros stulpą. Žmogui užlipus ant kopėčių paaiškėjo, kad stulpas buvo supuvęs – konstrukcija neatlaikė ir nuvirto kartu su žmogumi bei kopėčiomis.
Dirbant ant kopėčių svarbu įvertinti ne tik jų būklę, bet ir tai, ant kokio pagrindo jos pastatytos bei į ką atremtos. Anot draudimo atstovės, viena dažniausių klaidų – neperstačius kopėčių bandyti pasiekti toliau esančią šaką ar lataką. Persisvėrus į šoną pusiausvyrą prarasti gerokai lengviau, todėl saugiau nulipti ir kopėčias perstatyti.
Nuovargis keičia tai, kaip vertiname riziką
Po kelių valandų darbo sodyboje dažnai atrodo, kad liko visai nedaug – dar nugenėti kelias šakas, baigti pjauti žolę ar užbaigti pradėtą remontą. Nors nuovargis jau jaučiamas, viską norisi padaryti tą pačią dieną.
E. Alčiauskaitė atkreipia dėmesį, kad ilgiau dirbant sunkiau išlaikyti budrumą, o noras kuo greičiau pabaigti pradėtą darbą skatina skubėti. Todėl dienai einant į pabaigą verta įvertinti ne tik tai, kiek darbų dar liko, bet ir tai, ar saugu juos tęsti.
Keliant sunkesnius daiktus reikėtų vengti staigių kūno pasukimų, prieš lipant kopėčiomis – patikrinti, ar jos stovi stabiliai ir turi tvirtą atramą. Dirbant su pjūklu, kirviu ar žoliapjove svarbi tinkama avalynė ir darbui skirtos apsaugos priemonės, o prieš naudojant elektrinius įrankius – jų ir laidų būklė.
„Visų nelaimingų atsitikimų numatyti neįmanoma, tačiau nemažai rizikų galima pastebėti iš anksto. Tam dažnai pakanka kelių minučių – patikrinti įrankius ir kopėčias, pasirūpinti tinkama avalyne bei apsaugos priemonėmis. Ne mažiau svarbu įvertinti savo savijautą. Jei po kelių valandų darbo jaučiamas nuovargis, geriau sustoti ir likusius darbus palikti kitai dienai. Jie gali palaukti, o traumos pasekmės – užsitęsti gerokai ilgiau“, – apibendrina E. Alčiauskaitė.
