Nuo 2026 m. įsigaliojantys Europos Sąjungos tvarumo atskaitomybės pakeitimai reikšmingai susiaurino įmonių, kurioms taikoma Korporatyvinės tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD), ratą. Dabar privaloma tvarumo atskaitomybė orientuojama į didžiausias įmones – tas, kurios turi daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir daugiau kaip 450 mln. eurų grynųjų metinių pajamų. Nors tai sumažina administracinę naštą daliai verslo, tvarumo duomenų poreikis nesumažėja.
Net ir nebeturėdamos prievolės rengti išsamios CSRD ataskaitos, įmonės vis tiek gali turėti poreikį teikti informaciją klientams, finansuotojams ar tenkinti kitus ES reikalavimus. Vienas tokių artimiausių pavyzdžių yra ES kovos su miškų naikinimu reglamentas (EUDR), ypač aktualus medienos sektoriui. Nuo 2026 m. gruodžio 30 d. didelės ir vidutinės įmonės privalės užtikrinti, kad į ES rinką tiekiami produktai neturi su miškų naikinimu susijusios rizikos ir yra atsekamos jų kilmės.
Šie pokyčiai rodo, kad skirtingi ES reikalavimai išlieka. Įmonėms vis tiek svarbu žinoti žaliavų kilmę, energijos sąnaudas gamyboje, tiekimo sutrikimų riziką ir aplinkos ar socialinius veiksnius, galinčius paveikti veiklą.
Mažiau rodiklių, bet daugiau dėmesio verslui svarbiems duomenims
Reguliavimo pokyčiai yra proga įmonėms peržiūrėti renkamus tvarumo duomenis. Nebereikia matuoti šimtų rodiklių vien ataskaitai ruošti; svarbiau turėti patikimus duomenis, padedančius priimti sprendimus. Gamybos įmonei tai gali būti energijos ir žaliavų vartojimas, atliekos, vanduo, darbuotojų sauga ar kritiniai tiekėjai. Medienos sektoriuje prie šių duomenų pridedama žaliavos kilmė ir tiekimo grandinės atsekamumas.
Svarbu ne tik rinkti informaciją, bet ir matyti jos poveikį verslui. Energijos suvartojimas susijęs su gaminio savikaina, atliekos – su prarasta žaliavos verte, o tiekimo grandinės sutrikimai gali reikšti prastovas ir neįvykdytus užsakymus. Žaliavos kilmės duomenys gali tapti būtini norint patekti į tam tikras rinkas ar išlaikyti verslo partnerius. Todėl verta vertinti tvarumo duomenis kartu su finansiniais ir veiklos rodikliais.
Tvarumas vis labiau susijęs su konkurencingumu
ES politika dabar daugiau dėmesio skiria konkurencingumui, produktyvumui, energetiniam saugumui ir tiekimo grandinių atsparumui. Tai nekeičia tvarumo tikslų, bet keičia jų vertinimo kontekstą. Įmonėms svarbu suprasti, kaip energijos vartojimas, žaliavų prieinamumas, reguliavimo pokyčiai ar tiekimo grandinių atsparumas gali paveikti veiklos rezultatus. Tvarumo sprendimai turėtų būti vertinami ir per verslo naudą: efektyvesnis išteklių naudojimas mažina sąnaudas, mažesnė priklausomybė nuo vieno tiekėjo – veiklos riziką, o pasiruošimas reguliavimo kaitai – papildomas išlaidas ir sutrikimus.
Šiame kontekste svarbus ir CSRD pakeitimų įvestas „value chain cap“ – į direktyvos taikymo sritį patenkančios įmonės negalės reikalauti iš savo vertės grandinės partnerių, turinčių 1 000 ar mažiau darbuotojų, daugiau tvarumo informacijos, nei numatyta savanoriškame standarte. Tai turėtų sumažinti reguliavimo „persidavimą“ mažesnėms įmonėms.
Kita vertus, verslo partnerių, bankų ar klientų poreikis gauti patikimą informaciją išlieka. Įmonėms, kurioms CSRD nebetaikoma, gali būti naudinga turėti proporcingą tvarumo duomenų sistemą, o ne visiškai atsisakyti jų rinkimo. Europos Komisija taip pat stiprina savanoriško standarto taikymą įmonėms, kurios nepatenka į privalomos tvarumo direktyvos atskaitomybės sritį.
Mažesnė reguliavimo našta leidžia tvarumo valdymą padaryti paprastesnį ir labiau orientuotą į verslo poreikius. Nereikia rinkti visų įmanomų duomenų, tačiau verta žinoti tuos, kurie padeda suprasti sąnaudas, tiekimo grandinę, reguliavimo rizikas, veiklos tęstinumą ir konkurencingumą. Nors ataskaitų gali būti mažiau, tai nėra priežastis žinoti mažiau apie savo verslą.
Vilma Burškytė, „VMG grupės“ tvarumo vadovė
