Lietuva per rugpjūčio 27 dieną NATO būstinėje Briuselyje vykusį sąjungininkų ambasadorių susitikimą su Pentagono politikos vadovu Elbridge’u Colby sulaukė tik komplimentų bei pagyrų ir neišgirdo jokių reikalavimų, penktadienį sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis.
Vašingtonas vertina Europos indėlį į gynybą
E. Colby Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir dalyvavo Šiaurės Atlanto Tarybos, pagrindinio NATO politinių sprendimų organo, posėdyje su sąjungininkių ambasadoriais. Jame aptartos Europos investicijos į gynybą, Pentagonui peržiūrint JAV karinių pajėgų dislokavimą žemyne.
„Mes sulaukėme tik pagyrimų. Turime kuo pasigirti, tą aiškiai transliuojame. Iš vakarykščio susitikimo mes gavome tik komplimentus ir pagyras“, – LRT radijui sakė D. Jauniškis. Pasak jo, Lietuva per susitikimą neišgirdo jokių reikalavimų.
„Financial Times“ duomenimis, per uždarą susitikimą buvo pagirtos Jungtinė Karalystė, Vokietija, Nyderlandai ir Lenkija. Naujienų agentūra AP, aprašydama viešus E. Colby pasisakymus, pateikė kiek kitokį akcentą: Pentagono politikos vadovas gyrė Vokietiją, Lenkiją ir Skandinavijos šalis, tačiau teigė iš Jungtinės Karalystės besitikintis daugiau.
E. Colby sakė, kad JAV pajėgų peržiūra siekiama sukurti realesnę ir labiau subalansuotą NATO struktūrą. Pagal ją Europos sąjungininkės turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už žemyno konvencinę gynybą.
Ambasadorius nemato JAV pasitraukimo ženklų
D. Jauniškio vertinimu, JAV iš Lietuvos nesitrauks, tačiau būsimas amerikiečių karių skaičius priklausys ir nuo NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje, vadinamo SACEUR, gynybos planų.
„Amerikiečiai tikrai neatsitraukia ir, manau, kad tikrai galime būti ramūs, kad karius mes tikrai turėsime“, – teigė ambasadorius. Pasak jo, JAV mato poreikį ir galimybes laikyti pajėgas Lietuvoje, o neigiamų Vašingtono signalų nėra.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat sakė, kad JAV laiko Lietuvą viena patikimiausių sąjungininkių dėl jos investicijų į nacionalinį saugumą ir infrastruktūrą bei dalyvavimo tarptautinėse misijose.
Ministro teigimu, Lietuva turi infrastruktūrą, galimybes ir norą priimti daugiau JAV karių. Vis dėlto konkretūs sprendimai priklausys nuo NATO ir nacionalinių kariuomenių vadų planų.
Birželio pradžioje, pasibaigus rotacijai, iš Lietuvos su technika pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių, o juos turėjusios pakeisti grupės atvykimas buvo atidėtas. R. Kaunas anksčiau teigė gavęs sąjungininkų patikinimą, kad pasibaigusią rotaciją pakeis nauja, o prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog būsima JAV karių grupė gali būti didesnė už ankstesnę.
Lietuva jau atsakė į JAV klausimyną
Lietuva taip pat pateikė atsakymus į JAV klausimyną, kuriuo vertinama sąjungininkių parama JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikai. Jame teirautasi apie JAV pajėgų galimybes naudotis sąjungininkių bazėmis ir valstybių išlaidas JAV gynybos rangovams.
„Bloomberg“ duomenimis, šalys taip pat turėjo nurodyti, ar priešinasi „Pagaminta Europoje“ gynybos politikai. Atsakymų pateikimo terminas buvo rugpjūčio 28 diena.
R. Kaunas sakė, kad Lietuvai atsakyti nebuvo sunku, nes šalis daug investuoja į nacionalinį saugumą ir suteikia sąjungininkams palankias sąlygas treniruotis. D. Jauniškio teigimu, JAV Lietuvos atsakymą jau gavo, tačiau iki rugpjūčio 28 dienos grįžtamojo ryšio dar nebuvo. Ambasadorius tikino negirdėjęs nei kritikos, nei pastabų.
Rytinio NATO flango valstybės, siekdamos išlaikyti JAV pajėgas, siūlė prisiimti didesnę jų dislokavimo išlaidų dalį. Rotacijų ir pratybų metu Europoje paprastai būna 80–100 tūkst. JAV karių.
JAV savo karinio buvimo Europoje peržiūrą pradėjo liepą. Dalis ekspertų ir politikų prognozavo, kad iki gruodžio amerikiečių karių ir ginkluotės skaičius žemyne gali būti gerokai sumažintas. AP duomenimis, peržiūros metu Europoje buvo likę apie 80 tūkst. JAV karių.
