JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as per rugpjūčio 25 dieną surengtą iš anksto neskelbtą vizitą Rusijos sostinėje Maskvoje perdavė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui niūrų Rusijos karinės ir ekonominės padėties vertinimą. „The New York Times“, remdamasis esamais ir buvusiais JAV pareigūnais, skelbia, kad CŽA vadovas paragino Maskvą susitarti dėl taikos, kol jos padėtis dar labiau nepablogėjo.
CŽA abejoja, ar V. Putinas gauna sąžiningą informaciją
CŽA analitikai abejoja, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš savo patarėjų gauna sąžiningą informaciją apie karo Ukrainoje eigą ir Rusijos patiriamus nuostolius. J. Ratcliffe’as per susitikimą leido suprasti, kad dėl sudėtingos karinės ir ekonominės padėties Maskva turėtų pradėti rimtas derybas dėl karo užbaigimo.
Tačiau CŽA direktorius negrasino konkrečiomis JAV pasekmėmis, jeigu V. Putinas ignoruotų perduotą vertinimą ir nuspręstų tęsti karą. Kol kas taip pat neaišku, ar ši žinia reiškia būsimą Vašingtono politikos Rusijos atžvilgiu pokytį.
„The New York Times“ kalbintų šaltinių vertinimu, Rusijos puolimas yra įstrigęs, o jos pajėgos patiria didžiulių nuostolių. Liepą J. Ratcliffe’as viešai teigė, kad vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė fronto linijoje nesiekia 35 minučių.
CŽA direktorius taip pat sakė, kad per pirmuosius 18 jo darbo šiose pareigose mėnesių Rusija užėmė tik apie 1 proc. visos Ukrainos teritorijos. Menką Rusijos pajėgų pažangą jis siejo su efektyviu Ukrainos dronų naudojimu.
J. Ratcliffe’o ir A. Bortnikovo ryšio kanalas veikia lygiagrečiai su JAV prezidento pasiuntinio Steve’o Witkoffo bei prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio kontaktais su V. Putino patarėjais.
Kai kurie JAV pareigūnai tikisi, kad anksčiau žvalgyboje dirbęs V. Putinas CŽA direktoriaus perduotą žinią laikys skubesne ir patikimesne už signalus, siunčiamus įprastais diplomatiniais kanalais.
Kyjivas buvo informuotas, o nuolaidos Ukrainos vardu nežadėtos
Prieš susitikimą su A. Bortnikovu J. Ratcliffe’as kalbėjosi su Ukrainos žvalgybos atstovais. Jis patikino, kad Maskvoje sieks išsiaiškinti Rusijos poziciją, tačiau Ukrainos vardu nesiderės dėl jokių nuolaidų.
JAV iš anksto informavo Kyjivą apie į Maskvą vykstančią delegaciją. Vašingtonas taip pat paprašė Ukrainos iki delegacijos išvykimo nesmogti Rusijos sostinei Maskvai, Sankt Peterburgui ir kai kuriems šiauriniams Rusijos regionams. Kitose Rusijos vietose Ukrainos smūgiai tuo metu tęsėsi.
J. Ratcliffe’as iš Vašingtono išskrido rugpjūčio 23 dieną ir sustojo Latvijoje. Rugpjūčio 25-ąją jis iš Latvijos sostinės Rygos į Maskvą skrido JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvu C-17.
CŽA ir FSB vadovai anksčiau buvo derinę kalinių apsikeitimo detales, tačiau rugpjūčio 25-osios susitikimas buvo pirmasis jų pokalbis akis į akį.
„Politico“, remdamasis dviem su vizitu susipažinusiais šaltiniais, skelbė, kad J. Ratcliffe’as taip pat perspėjo Rusiją neeskaluoti veiksmų prieš NATO sąjungininkes, ypač Lietuvą, Latviją ir Estiją. Pasak leidinio, jis ragino Maskvą mažinti karinę ir ekonominę paramą Iranui.
Kremlius kontaktus vadina teigiamais, bet proveržio nežada
Rusijos prezidento administracija patvirtino, kad J. Ratcliffe’as susitiko su šalies žvalgybos pareigūnais, tačiau su V. Putinu nekalbėjo. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentas buvo informuotas apie įvykusius pokalbius.
D. Peskovas žvalgybos tarnybų kontaktus pavadino teigiamu procesu. Vis dėlto, jo teigimu, dar per anksti spręsti, ar CŽA vadovo vizitas padės išvesti JAV ir Rusijos santykius iš „gilios krizės“.
D. Trumpas vizitą apibūdino kaip „savotiškai pusiau rutininį“, tačiau kartu išreiškė viltį, kad iš šių kontaktų gali kas nors išeiti ir karą Ukrainoje pavyks užbaigti.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilnius apie J. Ratcliffe’o vizitą žinojo iš anksto. Lietuva tikisi kitą savaitę gauti daugiau informacijos apie kelionės tikslus ir pokalbių turinį. Prezidentas susitikimą įvertino kaip galimybę sumažinti geopolitinę įtampą Baltijos regione.
