2026 m. rugsėjo 9 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas parlamentinės kontrolės posėdyje išnagrinėjo 2026 m. rugpjūčio 22 d. stichinės audros padarinius, elektros tiekimo atstatymo eigą ir institucijų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Posėdyje konstatuota, kad audra išryškino valstybės strateginių įmonių valdymo spragas, kai komerciniai kriterijai tampa svarbesni nei kritinės infrastruktūros atsparumo finansavimas.
Nors didžiausia valstybės valdoma energetikos grupė AB „Ignitis grupė“ ir jos valdytojai turėtų užtikrinti pakankamą kapitalo skyrimą elektros skirstomojo tinklo atsparumui ir kabeliavimui, investicijų tempas ir apimtys išlieka nepakankami. Audra, dvigubai viršijusi 2024 m. audros „Kirsti“ mastą, atjungė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų ir sukėlė 11 tūkst. pažeidimų tinkle. Investicijos vėlavo dėl biurokratinių procedūrų ir lėšų stygiaus, o tinklo proskynos Lietuvoje yra dvigubai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje.
Diskutuotinas ir valstybės atstovavimo modelis, kai akcininko teises įgyvendinanti Finansų ministerija daugiausia dėmesio skiria finansiniams rodikliams, o Energetikos ministerija veikia tik kaip politikos formuotoja. AB „Ignitis grupė“ Stebėtojų taryboje nėra Energetikos ministerijos, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ar civilinės saugos ekspertų, todėl kvestionuojama atsakomybės pusiausvyra, kai nepriklausomi nariai orientuojasi į komercinius rodiklius, o gyventojų saugumas stichijų metu lieka nuošalyje.
Apžvalga rodo, kad pažangios šalys taiko kitokius valdymo modelius: Vokietijoje stebėtojų tarybas daugiausia sudaro valstybės tarnautojai, Prancūzijoje prezidentas skiria strateginių įmonių vadovus, Lenkijoje valstybės turto ministerija tiesiogiai valdo energetikos įmones, o Austrija, Norvegija ir Latvija skiria komercines ir strategines bendroves, užtikrinant valstybės atstovavimą ir prioritetą infrastruktūros atsparumui.
Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad nustatytos aplinkybės reikalauja ne skubotų, o teisiškai ir strategiškai išsvertų sisteminių pokyčių. „Ši audra apnuogino gilias viešojo ir korporatyvinio valdymo problemas, kurias privalome spręsti iš esmės. Pelnas yra svarbus, tačiau jis neturi būti maksimizuojamas nacionalinio saugumo ir piliečių gerovės sąskaita“, – sakė A. Butkevičius, pristatęs komiteto sprendimo projektą su konkrečiais siūlymais Vyriausybei ir kitoms institucijoms.
