Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) savo tarnybinių automobilių nedraudžia KASKO draudimu, argumentuodama, kad viso automobilių parko draudimas kainuotų brangiau nei patiems padengti patiriamus nuostolius. Tačiau Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos duomenys rodo kitokią praktiką: nors VSAT atsisako KASKO draudimo ir prisiima automobilių apgadinimo riziką, žalos atveju ji pareikalaujama iš pareigūnų.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pareigas laikinai einantis Rimantas Liepa pastebi, kad pareigūnas, dar neprasidėjus tarnybiniam patikrinimui ir nenustačius jo kaltės ar galutinio žalos dydžio, jau yra spaudžiamas automobilį remontuoti savo lėšomis arba sumokėti nurodytą sumą, kartais netgi leidžiant suprasti, kad sumokėjus tarnybinis patikrinimas nebus pradėtas. „Kyla klausimas – kokiu pagrindu iš žmogaus reikalaujama pinigų, jeigu dar nėra nustatyta nei jo atsakomybė, nei galutinis žalos dydis?“ – klausia R. Liepa.
Profesinės sąjungos vertinimu, tai yra esminis pasirinkto modelio prieštaravimas. Jei VSAT apskaičiavo, kad ekonomiškai naudingiau nemokėti KASKO įmokų ir pačiai dengti remonto išlaidas, tuomet bet kokia žala (100, 500 ar 600 eurų) yra Tarnybos pasirinktos ir įsivertintos rizikos dalis. „Negalima vienoje vietoje sutaupyti atsisakant draudimo, o atsiradus žalai ieškoti, iš kurio pareigūno atlyginimo ją padengti. Ypač kai kalbame apie 1 200–1 300 eurų gaunantį žmogų, kuris automobilį apgadino ne savo asmeniniais reikalais, o vykdydamas tarnybą“, – teigia R. Liepa.
Pasak profesinės sąjungos, problema prasideda jau perkant naujus automobilius. Kartu su jų įsigijimo kaina turi būti įvertintos ir draudimo, eksploatavimo bei galimų apgadinimų sąnaudos. Jei institucija nusprendžia nepirkti KASKO draudimo, nes tai jai ekonomiškai naudingiau, tokio sprendimo finansinės pasekmės negali būti savaime perkeliamos automobilį vairavusiam pareigūnui.
Kelių šimtų eurų remonto sąskaita gali turėti ir gerokai brangesnių pasekmių. Profesinės sąjungos duomenimis, daugiau nei 25 metus tarnaujantis pareigūnas po tokios patirties svarsto galimybę palikti tarnybą. „Tarnyba gali susigrąžinti 500 eurų, bet prarasti žmogų, į kurį valstybė investavo 25 metus – jo žinias, patirtį, mokymus ir kvalifikaciją. Kiek kainuos parengti žmogų, kuris galėtų jį pakeisti? Ar tikrai dėl kelių šimtų eurų verta prarasti patyrusį pareigūną?“ – retoriškai klausia R. Liepa.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pozicija yra tokia: jeigu VSAT atsisakė KASKO draudimo dėl ekonominės naudos, šią riziką negali būti neformaliai perkeliama pareigūnams. Pareigūno materialinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas tik objektyviai nustačius įvykio aplinkybes, jo kaltę, atsakomybės pagrindą ir realų žalos dydį. Praktika, kai pareigūnas spaudžiamas sumokėti dar iki šių aplinkybių nustatymo, siejant tai su tarnybinio patikrinimo nepradėjimu, profesinės sąjungos vertinimu, turi būti nedelsiant peržiūrėta. „Ar dabar norime, kad pareigūnas, vydamasis pažeidėją, galvotų ne kaip jį sulaikyti, o kiek jam kainuos apgadintas tarnybinis automobilis?“ – klausia R. Liepa.
