Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, vertindama paskirto Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pristatytą Ministrų kabinetą ir viešas diskusijas dėl Kęstučio Mažeikos kandidatūros į žemės ūkio ministro pareigas, pabrėžia, kad kandidato tinkamumas turėtų būti vertinamas ne vien pagal politinę patirtį, bet ir gebėjimą realiai spręsti problemas.
Sąjungos teigimu, kandidatas į žemės ūkio ministrus turi gebėti spręsti kartų kaitos, žemės prieinamumo, smulkių ir vidutinių ūkių stiprinimo bei sąžiningos konkurencijos klausimus. Žemės ūkio ministerija yra viena svarbiausių šalies institucijų, kurios sprendimai lemia ne tik maisto gamybą ir kaimo gyvybingumą, bet ir jaunimo perspektyvas kurdintis kaime. Todėl jai turi vadovauti asmuo, gebantis suderinti ekonominius, socialinius, aplinkosauginius ir regioninės plėtros interesus.
Per ilgametį K. Mažeikos darbą žemės ūkio politikos srityje jaunieji ūkininkai pasigenda aiškios ir nuoseklios lyderystės jaunimo klausimais. Jiems aktualiausi yra ne teoriniai, o tiesiogiai su ūkio veikla susiję klausimai: žemės įsigijimo ir nuomos prieinamumas, 500 ha ribojimo įstatymo realus veikimas ir kontrolė, žemės koncentracijos mažinimas, paramos priemonių pritaikymas jauniems, smulkiems ir vidutiniams ūkiams bei skaidresnė konkurencija su stambiais rinkos dalyviais.
Ypač kelia susirūpinimą K. Mažeikos pozicija dėl 500 ha ribojimo įstatymo, kuris turėtų užkirsti kelią žemės koncentracijai ir sudaryti sąlygas jaunimui įsitvirtinti sektoriuje. Jei ši riba yra apeinama per susijusius asmenis, ji nebeatlieka savo paskirties. Kandidatas turi aiškiai deklaruoti, kaip bus užtikrinamas šios ribos realus veikimas.
Keliamas ir kandidato požiūris į laukinių gyvūnų žalą ūkininkams. Jaunieji ūkininkai nepritaria siūlymams, kurie palankesnes sąlygas sudarytų medžioklės plotų naudotojams išvengti žalos atlyginimo, o dalį nuostolių ūkininkams paliktų kaip toleruotiną riziką. Net ir 5 proc. žala gali turėti didelių finansinių pasekmių.
Sąjunga mano, kad žemės ūkio ministras turi aiškiai pasisakyti, kieno interesai ginami, kai ūkininkas susiduria su stambiu žemės valdytoju, medžioklės plotų naudotoju, supirkėju ar biurokratija. Dialogas yra būtinas, tačiau negali tapti sprendimų atidėliojimo priemone.
Viešai skelbiama informacija apie ankstesnius K. Mažeikos sprendimus, pasisakymus ir prioritetus kelia klausimą, ar nėra tinkamesnių kandidatūrų. Žemės ūkiui reikia ne tik patyrusio politiko, bet ir vizijos, apimančios jaunųjų ūkininkų, smulkių ir vidutinių ūkių, žemės prieinamumo, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės bei regionų gyvybingumo klausimus.
Taip pat būtina įvertinti reputacines rizikas. Sąjunga primena, kad žemės ūkio ministrai Lietuvoje keičiasi pernelyg dažnai, todėl svarbu išsirinkti kandidatą, kurio paskyrimas nekeltų papildomos rizikos sektoriaus stabilumui ir ilgalaikių sprendimų tęstinumui.
Lietuvos žemės ūkio ateitis negali remtis vien stambiųjų grūdinių ūkių interesais. Valstybei reikalinga subalansuota politika, stiprinanti jaunus ūkininkus, šeimos ūkius, gyvulininkystę, mišrius ūkius, uogininkystę, sodininkystę, daržininkystę ir vietos maisto grandines. Tai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui, kaimo demografijai bei maisto savarankiškumui.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga siekia, kad Žemės ūkio ministerijai vadovautų asmuo, kuriuo pasitikėtų ne tik stambūs rinkos dalyviai, bet ir jaunoji ūkininkų karta, smulkūs bei vidutiniai ūkiai.
Todėl sąjunga prašo Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko ir valdančiosios daugumos atsakingai įvertinti, ar Kęstutis Mažeika yra tinkamiausias kandidatas vadovauti Žemės ūkio ministerijai, atsižvelgiant į jaunųjų ūkininkų poreikius, žemės prieinamumą, reputacines rizikas ir politinį stabilumą.
Žemės ūkio ministerijai turi vadovauti žmogus, kuris pasirengęs aiškiai, drąsiai ir praktiškai ginti jaunųjų ūkininkų, smulkių bei vidutinių ūkių ir Lietuvos kaimo ateities interesus.
