Lietuva gali didžiuotis vienais geriausių jaunimo įsidarbinimo rodiklių Europoje, tačiau Eurostato duomenys atskleidžia ir reikšmingą profesinio išsilavinimo absolventų tarp vyrų ir moterų užimtumo skirtumą, kuris Lietuvoje yra didžiausias ES.
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. neseniai aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų sėkmingai įsidarbina, o tai priskiria šalį prie ES lyderių šioje srityje. Tačiau, vertinant profesinį išsilavinimą įgijusius absolventus, Lietuvoje fiksuojamas didžiausias Europos Sąjungoje (ES) užimtumo skirtumas tarp vyrų ir moterų – net 16 procentinių punktų. Latvijoje šis skirtumas siekia 12,4 procentinio punkto, o Estijoje moterų užimtumas šioje grupėje netgi viršija vyrų.
Toks kontrastas kelia klausimą, kaip darbo rinka gali būti sėkminga jauniems žmonėms, tačiau tuo pačiu išlikti viena netolygiausių lyčių atžvilgiu. Tai rodo, kad vien aukšti užimtumo rodikliai nepakankami; svarbu užtikrinti, kad žmonės su vienodu potencialu turėtų ir vienodas galimybes jį realizuoti.
Ne tik lygybės, bet ir ekonomikos klausimas
Lyčių nelygybės diskusijose dažniausiai akcentuojami atlyginimų skirtumai, tačiau šie dažnai yra tik ilgos grandinės pasekmė. Jei viena darbuotojų grupė sunkiau įsitvirtina darbo rinkoje, vėliau pradeda karjerą ar nuo pat pradžių neturi vienodų galimybių augti, ilgainiui neišvengiamai atsiranda pajamų skirtumai. Pajamos lemia ne tik mėnesio biudžetą, bet ir galimybes kaupti finansinį rezervą, įsigyti būstą, investuoti ir užtikrinti ateitį.
Eurostato duomenimis, moterų pensijos ES vidutiniškai yra beveik ketvirtadaliu mažesnės nei vyrų. Tai iliustruoja, kad darbo rinkoje atsirandantys skirtumai nesibaigia su darbo užmokesčio gavimu, o gali tęstis visą profesinį gyvenimą ir net po jo, išėjus į pensiją.
Lietuvai, kuri susiduria su darbuotojų trūkumu ir sparčiai senėjančia visuomene, lyčių nelygybė tampa ne tik lygių galimybių, bet ir ekonominiu klausimu. Kiekvienas neišnaudotas talentas reiškia mažesnį produktyvumą, lėtesnį ekonomikos augimą ir sumažėjusias gyventojų galimybes kurti finansinį saugumą.
Skaidrumas – ne apie reikalavimus, o apie pokytį
ES Skaidraus atlygio direktyva, nors dažnai pristatoma kaip naujų pareigų rinkinys darbdaviams, gali turėti kur kas didesnę vertę siekiant pokyčių. Nors dauguma nuostatų Lietuvoje įsigalios nuo 2027 m., kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, draudimas kandidatams klausti apie ankstesnį darbo užmokestį, jau taikomi. Artimiausiais metais organizacijos privalės aiškiau pagrįsti atlygio skirtumus, remdamosi objektyviais ir lyčiai neutraliais kriterijais.
Verslo praktika rodo, kad atlygio skirtumai retai kyla dėl sąmoningos diskriminacijos, dažniau jie susiformuoja palaipsniui dėl įvairių sprendimų, derybų eigos, rinkos sąlygų ar nusistovėjusios praktikos. Laikui bėgant organizacijoms tampa vis sunkiau objektyviai paaiškinti atlygio skirtumus panašaus vertės darbą atliekantiems žmonėms.
Didžiausia direktyvos vertė slypi ne pačiuose reikalavimuose, o gebėjime paskatinti organizacijas priimti atlygio sprendimus remiantis aiškiais kriterijais ir duomenimis, o ne vien per ilgus metus susiklosčiusia praktika. Tai turėtų lemti didesnį darbuotojų pasitikėjimą, nuoseklesnę atlygio politiką ir stipresnį darbdavio konkurencingumą.
Investicija į Lietuvos konkurencingumą
Būtų naivu tikėtis, kad Skaidraus atlygio direktyva viena panaikins lyčių atotrūkį darbo rinkoje, kurį lemia profesijų pasirinkimai, karjeros pertraukos, visuomenės stereotipai ir kiti veiksniai. Tačiau direktyva gali paskatinti svarbų pokytį – priversti organizacijas iš naujo įvertinti, ar atlygio sprendimai šiandien grindžiami objektyviais kriterijais.
Atlygio skirtumai ilgainiui tampa ne tik darbo rinkos, bet ir finansinės gerovės klausimu, turinčiu įtakos žmonių galimybėms kaupti, investuoti ir kurti finansinį saugumą. Praėjusių metų „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos moterys žymiai rečiau nei vyrai renkasi investuoti į akcijas ar fondus, pirmenybę teikdamos nekilnojamajam turtui. Tai primena, kad ilgalaikė finansinė gerovė priklauso ne tik nuo gaunamų pajamų, bet ir nuo galimybių jas nuosekliai auginti.
Lietuva įrodė gebanti sėkmingai integruoti jaunus žmones į darbo rinką. Kitas žingsnis – užtikrinti, kad vienodas talentas turėtų ir vienodas galimybes augti. Tai ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir investicija į produktyvesnę ekonomiką, stipresnį verslą bei didesnę šalies gerovę.
Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
