Antras pensijų reformos etapas Lietuvoje: gyventojų pasitraukimas iš antros pakopos pensijų fondų ženkliai sumažėjo, tačiau išryškėjo kita problema – dažniau pasitraukia jauniausi darbuotojai.
Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti antros pakopos pensijų kaupimą buvo gauta apytiksliai 5 kartus mažiau nei pirmojo ketvirčio duomenimis, rodo „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės Ivetos Pigagienės pateikti duomenys. Pirmojo ketvirčio metu buvo pastebėta, kad pensijai skirtas lėšas iš II pakopos fondų dažniau atsiima mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Naujausi balandžio–birželio mėnesių duomenys rodo, kad gyventojų, pasirinkusių nebekaupti pensijai, skaičius buvo apylygis visose pajamų grupėse, o tai patvirtina, kad pirminės lėšos buvo atsiimtos vartojimui ar kitiems asmeniniams finansiniams poreikiams tenkinti.
Šiuo metu pastebimas stabilizavimasis tiek tarp besitraukiančiųjų, tiek tarp naujai pradedančiųjų kaupti pensijų fonduose. Nepaisant diskusijų apie pasitraukiančius asmenis, didžioji dauguma gyventojų sistemoje ir toliau kaupia, užtikrindami pensijų sistemos stabilumą.
Nerimą kelia jauniausi dirbantieji
Pirmojo ir antrojo metų ketvirčių duomenų analizė atskleidžia didesnę pasitraukiančiųjų dalį tarp jauniausių darbuotojų. Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad dažniau iš II pakopos pensijų fondų pasitraukia asmenys iki 35 metų ir tie, kurių pajamos yra žemesnės už vidutinį atlyginimą. Vyresni nei 55 metų gyventojai iš sistemos pasitraukia rečiausiai, nes jiems artėjant pensijai tampa akivaizdi būtinybė ruoštis šiam laikotarpiui.
Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis atsiimtų lėšų lieka nepanaudotos finansiniams tikslams, o tiesiog kaupiasi gyventojų einamosiose sąskaitose. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. gegužės mėnesį gyventojų einamosiose sąskaitose buvo laikoma apie 22 mlrd. eurų, o tai yra 4 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus.
Pamiršta sudėtinių palūkanų efektą
Jauniausių darbuotojų situacija gali tapti ilgalaike pensijų sistemos problema. Jauniems žmonėms pensija atrodo tolima ateitis, todėl taupymo sprendimai dažnai atidedami. Investavimo srityje didžiausias sąjungininkas yra laikas – kuo anksčiau pradedama kaupti ir investuoti, tuo didesnį rezultatą suteikia sudėtinių palūkanų efektas.
Pagal SEB pensijų skaičiuoklės pavyzdį*, jei 22 metų asmuo, uždirbantis 1500 eurų (atskaičius mokesčius), nuo 22 metų kauptų II pakopos pensijų fonde iki 65 metų, jo sukaupta suma galėtų siekti apie 183 000 eurų. Iš jų investicinė grąža sudarytų daugiau nei 114 000 eurų (62 proc.), paties žmogaus įmokos – apie 44 000 eurų, o valstybės įmokos – apie 23 000 eurų. Daugiau nei 40 proc. visos sumos būtų uždirbta per paskutinius 10 investavimo metų, iliustruojant sudėtinių palūkanų poveikį investicinio laikotarpio pabaigoje.
Maksimalus potencialas – taupant nuo pirmo atlyginimo
Šis pavyzdys pabrėžia, kad didžiausia klaida, kurią gali padaryti jaunas žmogus, yra atsisakyti potencialo, kurį suteikia ilgas, 30–40 metų, investavimo laikotarpis.
Maksimali nauda pasiekiama pradedant investuoti nuo pat pirmojo atlyginimo. Ankstyvas investavimas taip pat padeda ugdyti finansinį įprotį, todėl ilgainiui taupymas tampa natūralia kasdienybės dalimi.
Atsižvelgiant į Lietuvos demografines tendencijas, kuomet visuomenei senstant, vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus žmonių, jaunųjų darbuotojų finansinis apsidraudimas tampa vis svarbesnis. Ankstyvi sprendimai gali turėti lemiamos įtakos gyvenimo kokybei po keliasdešimt metų.
*Pateiktas pavyzdys apskaičiuotas remiantis SEB II pakopos pensijos skaičiuokle ir jos skaičiavimo prielaidomis.
