Seimas liepos 7 d. po pateikimo pritarė iniciatyvai iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, draudžiantį Lietuvos teritorijoje laikyti branduolinį ginklą. Už pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o 6 Seimo nariai susilaikė. Tai tik pirmasis žingsnis: galutiniam Konstitucijos pakeitimui reikia 94 parlamentarų balsų, o balsuoti privaloma dukart ne mažesniu kaip trijų mėnesių pertrūkiu.
Ką numato 137-asis straipsnis ir kodėl siūloma jį naikinti
Nuo 1992 m. priimtos Konstitucijos galiojantis 137-asis straipsnis nustato, kad šalies teritorijoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio valstybių karinių bazių. Tai reiškia absoliutų draudimą, taikomą nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės. Kitaip tariant, branduolinis ginklas Lietuvoje negali būti dislokuotas net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jei to reikėtų šalies ir sąjungininkų gynybai.
Projektą pristatęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad NATO branduolinis atgrasymas yra vienas iš esminių Aljanso gynybos elementų, mažinančių plataus masto agresijos riziką. „Ši atgrasymo sistema kaip kolektyvinės gynybos dalis veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką“, – sakė J. Olekas. Anot jo, konstitucinio lygmens draudimas neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesų.
Regiono kontekstas: Suomijos pavyzdys ir kaimynų praktika
Pataisos šalininkų teigimu, nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijoje. Įstatymo lygmens draudimų neturi ir regiono valstybės – Latvija, Estija bei Lenkija.
Panašų kelią birželį pasirinko Suomija: birželio 17 d. jos parlamentas panaikino draudimą įsivežti, gaminti ir laikyti branduolinius ginklus, siekdamas suderinti teisę su NATO atgrasymo politika. Už tokį sprendimą balsavo 125, prieš – 61 deputatas.
Iniciatyva Lietuvoje bręsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse. „Financial Times“ skelbė, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe steigti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos; šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Politinės pozicijos ir tolesni žingsniai
Iniciatyvos nepalaikė „Nemuno aušros“ frakcija – prieš pataisą balsavo aštuoni jos nariai, dar penki susilaikė.
Praėjusią savaitę Konstitucijos keitimą su Seimo frakcijomis aptarė ir prezidentas Gitanas Nausėda; politinės jėgos sutarė, kad šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau. Vis dėlto išsiskyrė pozicijos, ar Konstitucija turi būti keičiama politiniu Seimo sprendimu, ar referendumu. J. Olekas teigė, kad referendumas nebūtinas, o opozicijos atstovas Aidas Gedvilas suabejojo tokio kelio demokratiškumu. Seimo pirmininko vertinimu, galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
