XX Vyriausybės laikotarpiu, nuo praėjusių metų rudens iki šio birželio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) intensyviai dirbo siekdama gerinti švietimo, mokslo ir sporto sektorius. Buvo skiriamos lėšos profesinio mokymo, mokslo tyrimų, švietimo infrastruktūros ir fizinio aktyvumo projektams. Aktyviai įgyvendinamas mokytojų pritraukimo planas, o egzaminų sistema subalansuota: šie metai pirmą kartą nebuvo laikomi egzaminai moksleivių atostogų metu.
„Svarbiausia, kad tai, ką darome, atlieptų žmonių lūkesčius ir kurtų realią vertę – nuo kokybiško ugdymo švietimo įstaigose iki svarių mokslo tyrimų, platesnių galimybių sportuoti ir siekti rezultatų. Todėl nuosekliai dirbame, kad švietimo, mokslo ir sporto sistema būtų teisingesnė, atviresnė ir labiau orientuota į kiekvieno žmogaus galimybes“, – teigia laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas Raminta Popovienė.
Pastebimas finansavimo augimas visose trijose ministerijos kuruojamose srityse. Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų bei valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis padidintas 8,41 proc.
ŠVIETIMAS
Egzaminų sistemos subalansavimas: Po diskusijų su švietimo bendruomene priimti sprendimai. Valstybinių brandos egzaminų tvarkaraštis pakoreguotas, kad mokiniai nebelaikytų egzaminų per atostogas. Egzamino išlaikymo riba pakeista į 25 taškus, nes ankstesnių metų rezultatai parodė, kad 35 taškų riba buvo per aukšta. Taip pat leista tais pačiais metais perlaikyti neišlaikytą ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos egzaminą. Daugiau dėmesio skirta užduočių kokybei.
Pasiekimų patikrinimų pritaikymas: Geriau pritaikytos užduotys specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą nacionaliniuose patikrinimuose. Atnaujinta tvarka apima Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimus, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ir valstybinius brandos egzaminus.
Mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklės: Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. visos bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalės turėti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Šis įpareigojimas įtvirtintas Seimui priėmus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Švietimo įstatymo pataisą. Rekomendacijos taisyklių rengimui parengtos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas: Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių mokymosi krūvį nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma. Tai leis lanksčiau koreguoti mokymosi krūvį.
Mokytojų pritraukimo ir išlaikymo planas: Parengtas ir pradedamas įgyvendinti priemonių planas, skirtas mokytojų pritraukimui, išlaikymui ir darbo sąlygų gerinimui. 2026–2028 m. planas orientuotas į dvi kryptis: naujų mokytojų pritraukimą ir esamų darbo sąlygų gerinimą.
Socialinės-pilietinės veiklos tvarkos koregavimas: Mažinamas privalomų valandų skaičius vyresniųjų klasių mokiniams, didesnis dėmesys skiriamas jaunesnių mokinių veikloms. Aiškiau reglamentuojamas veiklų laikas, įskaitant pasirengimą, veiklos diferencijuojamos pagal amžių, didinamas lankstumas vykdyti veiklas iš dalies per atostogas ir pripažįstant neformaliojo švietimo veiklas.
Švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimas: Nuo šių metų vadovams ar pretendentams tapti vadovais pakaks vieno neterminuoto kompetencijų įvertinimo.
Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gairės: Parengtos gairės mokykloms „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Konsultacijas teikia Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras.
Lituanistinių mokyklų finansavimo didinimas: Nuo 2026 m. ŠMSM 132 užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms, kuriose mokosi daugiau nei 7,2 tūkstančio vaikų, skyrė beveik 2 mln. eurų. Bazinis finansavimas vienam mokiniui išaugo 20 proc.
Centralizuotas priėmimas į ugdymo įstaigas: Nuo 2026 m. kovo Lietuvoje pradėtas įgyvendinti centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas bei darželius pirmasis etapas. Prašymai 2026–2027 mokslo metams teikiami per naują informacinę sistemą (CPIS) www.mokausi.lt. Kitos savivaldybės prisijungs vėlesniuose etapuose.
Investicijos į švietimo infrastruktūrą: ŠMSM skyrė 5,8 mln. eurų bendrabučiams ir sporto infrastruktūrai gerinti pavaldžiose švietimo ir aukštosiose mokyklose. Beveik 1 mln. eurų skirta pastatams pritaikyti žmonių su judėjimo negalia poreikiams.
PROFESINIS MOKYMAS IR SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS
ES investicijos į profesinį mokymą: 38 mln. eurų ES lėšų skirta profesinio mokymo įstaigų įrangai atnaujinti. Pradėti 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektai 29 savivaldybėse.
Valstybės finansuojamos programos senjorams: Trečiojo amžiaus universitetuose pradėtos valstybės finansuojamos mokymo programos senjorams, skiriama apie 2 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų.
Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas: Nuo 2026 m. sausio 1 d. užsieniečiai, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas Lietuvoje, privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba (ne žemesniu kaip baziniu lygiu).
Suaugusiųjų švietimo platformos PATOBULINIMAS: Nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK patobulinta po audito. Sugriežtinti reikalavimai mokymo programoms ir kainodarai, pailgintas registracijos laikotarpis. Patobulintas finansavimo modelis, kad valstybės investicijos pasiektų socialiai jautresnes grupes.
Profesijos mokytojų rengimo stiprinimas: Nuo 2027 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančios Švietimo įstatymo pataisos įpareigos visų profesijų mokytojus, neturinčius pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios ją įgyti.
STUDIJOS IR MOKSLAS
Valstybės finansuojamų vietų didinimas: 2026 m. didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius slaugos (85 vietomis daugiau, iš viso 620), pedagogikos (800 vietų), rezidentūros (20 vietų daugiau, iš viso apie 430) studijoms.
Prioritetinių pedagogikos specializacijų plėtra: Iki beveik 500 Eur per mėnesį siekiančias stipendijas galės gauti anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos studentai, papildę prioritetinių specializacijų sąrašą.
Tarpkryptinių studijų aprašo patvirtinimas: Tai leis aukštosioms mokykloms siūlyti naujas magistrantūros tarpkryptines studijų programas, jungiančias dvi ar daugiau studijų krypčių, rengti specialistus naujai besiformuojančioms profesijoms.
Dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo gairės: Parengtas dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimo, vertinimo ir pripažinimo gairių projektas, siekiant sukurti nuoseklią vertinimo sistemą ir paskatinti dėstytojus tobulėti.
Tarptautinių mokslo kompetencijos centrų kūrimas: ŠMSM finansuoja penkių tarptautinių mokslo kompetencijos centrų (du iš medicinos, du iš technologijų, vienas iš žemės ūkio ir biologijos mokslų) įkūrimą, skiriant 42 mln. Eur valstybės investicijų.
Edukologijos doktorantūros stiprinimas: Parengtas aprašas edukologijos doktorantūros tarptautiškumui ir studentų akademiniam mobilumui stiprinti, numatantis valstybės paramą doktorantų akademiniams išvykoms ir bendras doktorantūras su užsienio universitetais.
Nauja lituanistikos (baltistikos) centrų finansavimo tvarka: Rengiama nauja, ilgalaikiu planavimu ir rezultatais grįsta tvarka lituanistikos (baltistikos) centrų finansavimui, siekiant didinti šių studijų matomumą ir populiarumą pasaulyje.
Mokslinių tyrimų institutų laisvės didinimas: Siūloma keisti Mokslo ir studijų įstatymą, kad mokslinių tyrimų institutams būtų leidžiama steigti juridinius asmenis ir į juos investuoti, taip sustiprinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Valstybės finansavimo studijoms planavimo efektyvumo didinimas: Siūloma panaudoti studentų „nubyrėjimo“ atsilaisvinusias lėšas naujai priimamų studentų studijoms ir planuoti valstybės finansuojamas vietas bei finansavimą ilgesniam laikotarpiui (trejiems metams).
SPORTAS
Sporto klasių steigimas: Nuo 2026 m. rugsėjo bendrojo ugdymo mokykloms (progimnazijoms, pagrindinėms, gimnazijoms) sudaryta galimybė steigti klases sportininkams, siekiant palengvinti pamokų ir treniruočių derinimo tvarkaraščius.
Kova su manipuliavimu sporto varžybomis: Patvirtintos Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis taisyklės ir vertinimo tvarka, siekiant stiprinti prevencijos sistemą ir užtikrinti skaidrų sporto organizavimą.
Fizinio aktyvumo projektų finansavimas: Fizinio aktyvumo projektams skirta beveik 9,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Nacionalinė sporto agentūra patvirtino 2026 m. nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų sąrašus.
