Ukrainos pajėgos pareiškė 2026 m. liepos 3–9 dienomis smogusios 36 su Rusija siejamiems jūriniams taikiniams – 32 tanklaiviams, dviem krovininiams laivams, vienam keltui ir vienam vilkikui. Anot Ukrainos pateiktos versijos, smūgiai vyko Azovo jūroje, Taganrogo įlankoje ir vandenyse prie okupuoto Krymo, o dauguma laivų gabeno kurą iš Taganrogo rajono Rostovo srityje į Krymą. Kampanija apėmė penkias atakų bangas nuo nakties iš liepos 5 į 6 d. iki nakties iš liepos 8 į 9 d.; per visą šešių dienų laikotarpį pranešta apie du sužeistuosius ir nė vieną žuvusįjį.
Pirmieji tanklaiviai padegti naktį iš liepos 5 į 6 d.
Pirmieji savaitės patvirtinti smūgiai laivams įvyko naktį iš liepos 5 į 6 d. Portalas LIGA.net pranešė, kad specialiųjų operacijų pajėgų dronai Azovo jūroje pataikė į „Volganeft“ klasės naftos tanklaivį, o Robertas „Madyaras“ Brovdi nurodė, kad buvo atakuoti dar du iš Taganrogo rajono į Krymą plaukę „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai.
Ta pati atakų banga taikėsi ir į TES-Terminal-1 naftos saugojimo bei perkrovimo kompleksą okupuotoje Kerčėje, naudojamą lengviesiems naftos produktams Rusijos pajėgoms pietų Ukrainoje tiekti, taip pat į du S-400 „Triumf“ oro gynybos kompleksus bei „Nebo-U“ radarą prie Krymo ir Kerčės. Šios bangos laivų pavadinimai, vėliavos ar aukos nebuvo nurodytos.
Kitą naktį smogta aštuoniems tanklaiviams, laivo ir kelto
Naktį iš liepos 6 į 7 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos paskelbė Azovo jūroje smogusios aštuoniems Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams. Brovdi teigė, kad toje pačioje operacijoje pataikyta ir į krovininį laivą bei keltą. Bepiločių sistemų pajėgos apibūdino atakuotus tanklaivius kaip tarptautinių sankcijų taikinius – apie 7 000 tonų talpos, maždaug 140 metrų ilgio, statytus 2006–2012 metais.
Brovdi įvardijo septynis tanklaivius: „Venera-3“, „Sanar-1“, „Sanar-17“, „Klimena“, „Teti“, „Alexey Savrasov“ ir „Penelopa“. Aštuntuoju vėliau įvardytas MS „Ivan Cheremisinov“ – tačiau čia išliko neatitikimas: Ukrainos kariniai pranešimai jį vadino tanklaiviu, o komerciniuose laivų registruose (IMO 9246657) jis nurodomas kaip Rusijos vėliavos žemkasė, kurios keliamoji galia – 1 635 tonos. „The Kyiv Independent“ pažymėjo negalintis nepriklausomai patikrinti pranešimų apie apgadinimus, o Maskva iki jo publikacijos nekomentavo.
Kiek laivų iš tikrųjų? Skaičiai persidengė
Liepos 7 d. apie 16 val. Brovdi pranešė apie dar dviejų tanklaivių ataką Azovo jūroje, pavadindamas juos „šios dienos“ devintuoju ir dešimtuoju. Vėlesnė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų suvestinė 72 valandų rezultatą iki liepos 8 d. apibrėžė kaip 21 laivą: 19 „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, vieną krovininį laivą ir vieną keltą. Būtent šis vėlesnis skaičius laikomas galutiniu liepos 5–8 d. laikotarpiui, o ne sumuojami visi tarpiniai atnaujinimai.
Rusija patvirtino dalį atakų Taganrogo įlankoje
Naktį iš liepos 7 į 8 d. bepiločių sistemų pajėgos paskelbė smogusios dar devyniems „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams; operacijoje dalyvavo „Kairos“ vienetas, 413-asis atskirasis pulkas „Raid“ ir 1-asis atskirasis centras.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaris patvirtino dalį šios bangos: Taganrogo įlankoje buvo apgadinti du į Rostovą prie Dono plaukę tušti tanklaiviai, todėl naftos produktų išsiliejimo pavyko išvengti. Du žmonės patyrė lengvus sužalojimus – vienam pagalba suteikta vietoje, kitas nuvežtas į ligoninę, tačiau abu vėliau atsisakė hospitalizacijos. Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad per šią bangą jos oro gynyba virš 18 regionų bei Juodosios ir Azovo jūrų sunaikino 415 Ukrainos dronų.
„Sea Baby“ dronas pataikė tanklaiviui „Blue“ prie Jaltos
Liepos 8 d. rytą Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad jos jūrinis dronas „Sea Baby“ prie Jaltos, Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje, smogė Kamerūno vėliavos „Suezmax“ klasės tanklaiviui „Blue“ (IMO 9236353), pataikydamas į jo laivagalį. SBU teigimu, Rusijos aviacija bandė perimti „Sea Baby“, tačiau nesėkmingai. Apie aukas nepranešta. SBU šį veiksmą pristatė kaip sistemingų pastangų sumažinti Rusijos gebėjimą apeiti sankcijas ir finansuoti karą naftos eksporto pajamomis dalį.
Paskutinę naktį – 12 tanklaivių ir naftos terminalas
Naktį iš liepos 8 į 9 d. Ukrainos generalinis štabas paskelbė, kad gynybos pajėgos Azovo jūroje pataikė į 12 Rusijos tanklaivių, vieną vilkiką ir vieną krovininį laivą, o kartu smogė „Yug Rusi“ naftos terminalui Bataiske ir šaudmenų sandėliui prie Sorokynės Luhansko srityje. Anot generalinio štabo, laivai tiekė kurą bei tepalus Rusijos kariniams daliniams ir apeidami sankcijas gabeno naftos produktus.
Sliusaris atskirai patvirtino, kad per pakartotinę liepos 9 d. ataką Taganrogo įlankoje buvo apgadinti du tanklaiviai – kilo gaisrai, aukų nebuvo, įgulos evakuotos. Anot jo, viename laive gaisras jau buvo užgesintas, kitas dar degė, o Rusijos oro gynyba esą virš Rostovo srities numušė daugiau kaip 20 dronų. Agentūra AP liepos 9 d. taip pat pranešė, kad Ukrainos dronai Azovo jūroje padegė du naftos tanklaivius.
Kyjivas smūgius vadina „tolimojo nuotolio sankcijomis“
Ukrainos pusė šią tanklaivių kampaniją apibūdino kaip smūgį Rusijos karinei kuro logistikai ir sankcijų apėjimo infrastruktūrai, siekiant apsunkinti kuro bei šaudmenų tiekimą Rusijos kariams, ypač okupuotame Kryme. AP citavo prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tokius smūgius pavadinusį „tolimojo nuotolio sankcijomis“.
Vis dėlto didžioji dalis iš 36 paskelbtų laivų liko neįvardyti, todėl jų vėliavos, registro, krovinio ir aukų duomenų dažniausiai neįmanoma nepriklausomai patikrinti. „Reuters“ ir kiti leidiniai ne kartą pažymėjo negalintys savarankiškai patvirtinti Ukrainos pateiktos smūgių vaizdinės medžiagos ar žalos vertinimų, todėl duomenys apie apgadinimus laikytini teiginiais, laukiančiais Rusijos patvirtinimo ar laivų operatorių pareiškimų.
