Vyriausybė nepritarė Seimo Liberalų sąjūdžio narių Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės siūlymui Civiliniame kodekse reglamentuoti po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko kilmės nustatymo tvarką, tačiau iš esmės palaikė pataisas dėl tokių vaikų lygių socialinės apsaugos teisių.
Vyriausybė remiasi specialiuoju įstatymu
2026 m. liepos 8 d. priimtame nutarime ministrų kabinetas nurodė, kad siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai yra pertekliniai. Vyriausybės teigimu, pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmės klausimai jau aiškiai reglamentuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.
Kabinetas pabrėžė, kad šiame specialiajame įstatyme aptartos ir žmogaus lytinių ląstelių donorystės naudojimo teisinės pasekmės. Vyriausybės vertinimu, toks reguliavimas užtikrina teisinį aiškumą, vaiko interesų apsaugą ir jo teisinį statusą.
Nutarime taip pat pažymima, kad pagalbinio apvaisinimo reguliavimas apima ne tik šeimos teisę, bet ir sveikatos teisę, bioetiką, žmogaus teisių apsaugą bei asmens duomenų apsaugą. Vyriausybė savo poziciją grindė ir Europos Sąjungos praktika: Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse tokie klausimai paprastai reguliuojami specialiais sveikatos teisės ar bioetikos aktais, o ne civiliniais kodeksais.
Paramos pataisai kabinetas iš esmės pritaria
Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Šiuo pakeitimu siekiama, kad po pagalbinio apvaisinimo naudojant anoniminio donoro ląsteles gimę vaikai turėtų lygias socialinės apsaugos teises, įskaitant būsto šildymo išlaidų kompensacijas.
Jei Seimas pritartų, socialinė parama galėtų būti skiriama ir tada, kai pagal vaiko kilmės dokumentus nėra antrojo iš tėvų ir nėra teisinio pagrindo tėvystei nustatyti. Projektas taip pat apimtų atvejus, kai vaikas pradėtas pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro, tai yra trečiojo asmens, ląsteles.
Ministrų kabinetas siūlo projektą suderinti su 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais. Vyriausybė taip pat siūlo numatyti galimybę šiems paramos gavėjams skirti piniginę socialinę paramą ir už praėjusį laikotarpį.
Pasak Vyriausybės, socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos būtų finansuojamos iš piniginei socialinei paramai skirtų lėšų. 2026 m. savivaldybėms tam skirta 223,3 mln. eurų.
Čmilytė-Nielsen sako, kad motinos patenka į teisinius spąstus
Seimas 2026 m. gegužės 19 d. pradėjo svarstyti V. Čmilytės-Nielsen pateiktą iniciatyvą dėl po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko kilmės nustatymo ir socialinės paramos teikimo. Ji siūlo, kad vienišų motinų, pasinaudojusių pagalbinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje ar užsienyje, vaikų kilmės statusas būtų aiškiai suprantamas ir pripažįstamas valstybės institucijų.
Siūlytose Civilinio kodekso pataisose numatyta, kad donoro tėvystė negalėtų būti pripažįstama, išskyrus atvejus, kai jis yra moters sutuoktinis, partneris ar kitas įstatyme nurodytas asmuo, raštu sutikęs dėl pagalbinio apvaisinimo.
Projekto autorė teigia, kad dabartinė tvarka vienišą motiną, naudojusią anoniminio donoro ląsteles, įstumia į „teisinius spąstus“, nes ji negali gauti teismo sprendimo dėl alimentų iš asmens, kurio tėvystė negali būti nustatoma.
Po pateikimo Civilinio kodekso ir Piniginės socialinės paramos įstatymo pataisas palaikė 69 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, 18 susilaikė. Projektus toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, o į plenarinę salę jie turėtų grįžti 2026 m. rudens sesijoje.
