Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova rugsėjo 7 d. pagrasino, kad Norvegijoje dislokuoti JAV raketų kompleksai ginkluoto konflikto atveju gali tapti Rusijos smūgių taikiniais. Pareiškimas susijęs su JAV karinio jūrų laivyno mobilios konteinerinės raketų paleidimo sistemos atgabenimu į Norvegiją dalyvauti sąjungininkų pratybose.
Maskva grasina smūgius planuoti ir aptarnaujančiai infrastruktūrai
M. Zacharova pareiškė, kad Rusijos strateginio atgrasymo pajėgos ypatingą dėmesį skiria JAV kompleksų dislokavimo ir valdymo vietoms bei juos aptarnaujančiai infrastruktūrai. Pasak jos, tai apima ir smūgių planavimą ginkluoto konflikto atveju, todėl JAV ir Norvegijos vadovybei toks Rusijos požiūris neturėtų būti staigmena.
Rusijos URM atstovė apkaltino NATO destabilizuojančiais veiksmais ir tvirtino, kad šios sistemos esą galėtų būti naudojamos agresijai prieš Rusiją bei strateginėms užduotims vykdyti.
M. Zacharovos teigimu, iš Norvegijos leidžiamos „Tomahawk“ raketos galėtų pasiekti didelę europinės Rusijos dalies teritoriją, įskaitant Maskvą. Tai yra Rusijos pateiktas sistemų keliamos grėsmės vertinimas. Maskva taip pat apkaltino Vakarus mėginant perimti laivybos kontrolę regione.
Norvegija pratybomis siekė parodyti pasirengimą ginti savo teritoriją
JAV kariuomenės paskelbtame nuotraukos apraše nurodyta, kad mobilią konteinerinę raketų paleidimo sistemą rugpjūčio 27 d. į Norvegijos miestą Trondheimą atgabeno transporto lėktuvas C-17A „Globemaster III“. Sistema buvo skirta pratyboms „Atlantic City 26“.
Rugpjūčio 26–rugsėjo 4 d. Norvegijai priklausančioje Arkties Jan Majeno saloje ir aplink ją vykusiose pratybose dalyvavo Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir JAV pajėgos. Norvegijos kariuomenė patvirtino, kad jos yra NATO iniciatyvos „Arctic Sentry“, skirtos stiprinti sąjungininkų gebėjimą kartu veikti sudėtingomis Arkties sąlygomis, dalis.
Norvegijos jungtinės operacinės vadavietės vadas viceadmirolas Rune Andersenas pratybų tikslą apibrėžė kaip gebėjimo ir valios ginti Norvegijos teritoriją, įskaitant Arkties salas bei teritorinius vandenis, demonstravimą.
Pasak 15min cituojamų specializuotų šaltinių, viena pagrindinių užduočių buvo „Tomahawk“ ir SM-6 raketoms skirtų konteinerinių paleidimo įrenginių perdislokavimas, tikrinant jų tolimojo gabenimo oru galimybes. Taip pat išbandyti valdymo ir ryšio tinklai, reikalingi geografiškai nutolusiems tolimojo nuotolio raketų kompleksams koordinuoti bendrame taikinių naikinimo tinkle.
Vis dėlto Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“ pažymi, kad viešoje JAV medžiagoje nenurodyta, ar kartu su paleidimo įrenginiu į Norvegiją atgabenta raketų ir, jei taip, kokių.
Rusija pareikalavo paleisti Norvegijoje areštuotą laivą
Kaip ankstesnį abiejų šalių įtampos epizodą 15min primena Rusijos mokslinių tyrimų laivo „Professor Molčanov“, naudojamo ir komercinėms ekspedicinėms kelionėms, areštą. Apie jį Norvegijai priklausančio Arkties salyno Svalbardo valdžia paskelbė rugsėjo 2 d., vykdydama rugpjūčio 31 d. Norvegijos Nord-Tromso ir Senjos apylinkės teismo nutartį.
Ukrainos energetikos bendrovės „Naftogaz“ duomenimis, laivas areštuotas siekiant išieškoti iš Rusijos maždaug 4,22 mlrd. JAV dolerių, papildomai skaičiuojant palūkanas ir išlaidas. 15min šią sumą pateikia suapvalintai – 4,2 mlrd. dolerių, arba 3,5 mlrd. eurų.
Reikalavimas susijęs su „Naftogaz“ turto nusavinimu Rusijai 2014 m. aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį. Nyderlandų mieste Hagoje 2023 m. priimtas arbitražo sprendimas Ukrainos bendrovės naudai pripažintas vykdytinu Norvegijoje.
Laivas įpareigotas likti Svalbardo Barencburgo gyvenvietėje, kol gubernatorius arba teismas nuspręs kitaip. Rugsėjo 3 d. Rusijos URM išsikvietė Norvegijos ambasadorę Rusijoje Heidi Olufsen, pareiškė griežtą protestą dėl arešto ir pareikalavo laivą nedelsiant paleisti.
Svalbardo gubernatorius Larsas Fause pabrėžė, kad nei Norvegijos valstybė, nei gubernatorius nėra ginčo dėl laivo šalys – valdžia vykdo teismo nutartį.
