Rusija melagingais darbo pasiūlymais, spaudimu ir išnaudojimu verbuoja užsieniečius karui Ukrainoje, o daugeliu atvejų tokie veiksmai prilygsta prekybai žmonėmis, rugsėjo 10 dieną paskelbtoje ataskaitoje pareiškė Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
Darbo pasiūlymai nuvesdavo į frontą
Tyrimas paremtas šešiais apsilankymais dviejose karo belaisvių stovyklose Vakarų Ukrainoje 2024–2026 metais ir pokalbiais su 15 trečiųjų šalių piliečių. Apklaustieji buvo iš Brazilijos, Kolumbijos, Kubos, Egipto, Siera Leonės, Šri Lankos, Somalio ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR).
Tyrėjai taip pat kalbėjosi su Rusijos pajėgose tebetarnaujančiais užsieniečiais, jų artimaisiais, teisininkais, aktyvistais ir žurnalistais.
Iš 15 apklaustų karo belaisvių tik trys teigė sąmoningai pasirašę karinę sutartį ir supratę, kad bus išsiųsti į karo zoną. Septyniems, jų teigimu, buvo žadėtas civilinis darbas.
„Amnesty International“ išskyrė du pagrindinius verbavimo būdus. Už Rusijos ribų gyvenantys žmonės viliojami melagingais darbo pasiūlymais, o Rusijoje jau esantys migrantai ir pabėgėliai spaudžiami pasinaudojant jų pažeidžiamu teisiniu statusu.
Interneto skelbimuose ir per vietos tarpininkus buvo siūlomi gerai apmokami darbai apsaugos, logistikos, statybų, informacinių technologijų, vairavimo ar maitinimo srityse. Kai kuriems žmonėms taip pat žadėta galimybė greičiau gauti Rusijos pilietybę.
Vienas PAR pilietis kandidatavo į vairuotojo darbą Lenkijoje, tačiau per susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“ gavo nurodymą skristi į Maskvą pasiimti sunkvežimio. Jo žmonos teigimu, Rusijos sostinėje iš vyro buvo viskas atimta ir jam pasakyta, kad jis taps kariu.
Du Šri Lankos piliečiai pasakojo tikėję, kad dirbs virėjais. Vietoj to jie buvo išsiųsti į frontą ir per kelias savaites pateko į Ukrainos pajėgų nelaisvę. Abu teigė negavę žadėto atlygio.
Brazilijos ir Šri Lankos piliečiai sakė, kad per mokymus arba prieš išsiunčiant į frontą iš jų buvo paimti pasai ir telefonai. Kitiems apklaustiesiems buvo griežtai ribojama judėjimo laisvė.
„Tada prasideda prievarta. Iš jų atimami pasai. Jie priverčiami pasirašyti dokumentus, kurių nesupranta“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).
Pasak organizacijos, dauguma verbuotųjų į aktyvių kovų zonas buvo siunčiami vos po dviejų savaičių mokymų. Apklaustieji taip pat minėjo prastą aprūpinimą ir sunkumus bendraujant su vadais dėl kalbos barjero.
Verbuotojai spaudė Rusijoje jau buvusius migrantus
Rusijoje verbuotojai taikėsi į darbo vizų galiojimo terminus viršijusius migrantus, sulaikytus užsieniečius ir pabėgėlius. Karinė tarnyba jiems buvo siūloma kaip alternatyva kalėjimui, išsiuntimui iš šalies ar nelegaliam statusui.
A. Callamard teigimu, dažniausiai verbuotojų taikiniais tapdavo jaunesni nei 40 metų žmonės iš skurdesnių valstybių, viliojami darbo pažadais. Ji sakė, kad su karo internacionalizavimu susijusios kančios tenka itin pažeidžiamoms bendruomenėms ir žmonėms visame pasaulyje.
2026 metų birželį AFP tyrimas taip pat nustatė atvejų, kai Kenijos piliečiai buvo viliojami gerai apmokamo civilinio darbo pažadais, tačiau galiausiai atsidūrė fronte.
Pagal Jungtinių Tautų apibrėžimą, prekyba žmonėmis apima neteisėtą žmonių verbavimą, gabenimą ar priglaudimą naudojant sukčiavimą, apgaulę arba piktnaudžiaujant jų pažeidžiama padėtimi. „Amnesty International“ vertinimu, ataskaitoje užfiksuotuose atvejuose derėjo melagingi pažadai, žmonių perkėlimas, prievarta ir išnaudojimas.
Maskva naujų kaltinimų nekomentavo
Rusija iki ataskaitos paskelbimo viešai nepakomentavo naujų kaltinimų. Anksčiau Maskva neigė vertusi užsieniečius stoti į kariuomenę.
„Amnesty International“ prašymas leisti analogiškai tirti Rusijoje laikomų žmonių atvejus liko neatsakytas. 2025 metų gegužę Rusija paskelbė organizaciją „nepageidaujama“ ir uždraudė jos veiklą. Dėl to grupė negalėjo laisvai patikrinti Rusijos valstybinės žiniasklaidos kaltinimų, kad užsieniečius apgaule verbuoja ir Ukraina.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija informavo organizaciją žinanti apie kai kuriuos skundus dėl užsieniečių tarnybos šalies pajėgose ir juos tirianti. Vis dėlto „Amnesty International“ surinkti duomenys nerodė, kad Ukrainoje būtų plačiai paplitusi į Rusijoje dokumentuotą prekybą žmonėmis panaši praktika.
2026 metų balandžio duomenimis, Ukraina buvo identifikavusi 28 391 už Rusiją kariavusį užsienietį iš 136 valstybių. Į šį skaičių neįtraukta maždaug 14 tūkst. reguliariosios Šiaurės Korėjos kariuomenės karių. Organizacija pabrėžė negalinti nepriklausomai patvirtinti Ukrainos pateiktų skaičių, o nei Maskva, nei Kyjivas neskelbia viso užsieniečių skaičiaus savo pajėgose.
„Amnesty International“ paragino nukentėjusių šalių, įskaitant Ukrainą, institucijas rinkti ir saugoti įrodymus, perspėti piliečius apie apgaulingas įdarbinimo schemas bei siekti privačių verbuotojų, tarpininkų, valstybės pareigūnų ir karinių vadų atsakomybės. Jungtinė Karalystė gegužės 5 dieną paskelbė sankcijas tinklams, kaltinamiems pažeidžiamų migrantų verbavimu ir išnaudojimu Rusijos karo reikmėms.
