Vokietijai nusprendus dėl sprogmenimis užtaisyto drono incidento uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „Rusų namus“ Berlyne, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tai pavadino „tikro karo pradžia“. Jis apkaltino kanclerio Friedricho Merzo vyriausybę rengiantis karui, tačiau ministro pasitelkta paralelė su 1941 metų nacistinės Vokietijos įsiveržimu į Sovietų Sąjungą neatitinka istorinių faktų.
Berlynas išpuolį politiškai priskyrė Rusijai
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis priemones Rusijai pristatė rugsėjo 1 dieną, o rugsėjo 2-ąją jos buvo išsamiau aptartos Vokietijos Vyriausybės spaudos konferencijoje.
Sprendimai priimti po rugpjūčio 4-osios nakties incidento Leipcigo ir Halės miestus aptarnaujančiame oro uoste rytų Vokietijoje. Tarp dviejų Ukrainos bendrovės „Antonov Airlines“ krovininių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmeniu ir detonatoriumi. Manoma, kad sprogimas neįvyko dėl sugedusio detonatoriaus.
Tyrėjai įtaria, kad netrukus antras dronas susidūrė su DHL lėktuvu. Rugpjūčio 14 dieną netoli oro uosto esančiame Kabelsketalio miestelyje rastas trečias dronas, o kitą dieną – apie 50 gramų galimai karinio sprogmens heksogeno.
Vokietijos Vyriausybė išpuolį politiškai priskyrė Rusijai, remdamasi trimis, jos vertinimu, atskirai pakankamomis duomenų grupėmis: veikimo modeliu ir panaudotomis priemonėmis, policijos tyrimu bei žvalgybos informacija. Baudžiamasis tyrimas dar nebaigtas.
A. Dobrindto teigimu, drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmuo ir uždegimo sistema žinomi iš kitų Rusijos hibridinių operacijų. Ministras sakė, kad profesionaliai suplanuotą veiksmą, kaip manoma, įvykdė žemo lygmens agentai, veikę Rusijos valstybinių struktūrų pavedimu.
Maskva dalyvavimą paneigė. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus pavadino sukonstruotu pretekstu eskalacijai, o prezidentas Vladimiras Putinas, nepateikdamas įrodymų, pareiškė, kad Vokietija esą pati „pasodino“ įkalčius.
Vokietija uždaro dvi Rusijos įstaigas
Berlynas iškvietė Rusijos ambasadorių ir nurodė iki rugsėjo 18 dienos uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, vakarų Vokietijos mieste. Taip pat nutraukiama sutartis, pagal kurią Vokietijos sostinėje veikė Rusijos kultūros centras „Rusų namai“.
Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos politikas Roderichas Kiesewetteris televizijai „Welt“ tvirtino, kad „Rusų namai“ gali būti naudojami ne vien kultūrinei veiklai, bet ir propagandai bei žvalgybai. Jis atkreipė dėmesį, kad pastate registruota daugiau kaip 100 gyventojų, taip pat minėjo, jo teigimu, neįprastai didelį elektros vartojimą.
Vokietija paskelbė griežtinsianti Rusijos piliečių atvykimo patikrą, sieksianti, kad Europos Sąjunga sankcionuotų daugiau su hibridinėmis atakomis siejamų Rusijos piliečių, ir didinsianti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“ – laivams, naudojamiems sankcijoms apeiti.
Rugsėjo 7 dieną Rusija atsakė nurodymu iki rugsėjo 18-osios uždaryti Vokietijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge. Maskva apkaltino Berlyną išprovokavus naują dvišalių santykių eskalaciją.
Rusijos institucijos taip pat pareikalavo, kad vokiečių kultūros organizacijos Goethe’s instituto padaliniai Maskvoje, Sankt Peterburge ir Novosibirske nutrauktų veiklą iki rugsėjo 13 dienos. Du iš Vokietijos komandiruoti instituto darbuotojai iki tos pačios dienos turėjo išvykti iš Rusijos.
Lavrovo istorinė paralelė neatitinka faktų
Rugsėjo 6 dieną S. Lavrovas konsulato ir „Rusų namų“ uždarymą pavadino „tikro karo pradžia“. Jis pareiškė, kad kancleris F. Merzas „iš esmės rengiasi“ paskelbti Rusijai karą, ir kalbėjo apie Vokietijoje neva vėl pasireiškiančias „nacizmo metastazes“.
Rusijos diplomatijos vadovas tvirtino prisimenantis, kad prieš 1941 metų Vokietijos invaziją vokiečiai taip pat uždarinėjo savo diplomatines atstovybes Sovietų Sąjungoje. Tačiau toks palyginimas neturi faktinio pagrindo.
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai išliko iki pat 1941 metų birželio 22 dieną prasidėjusio puolimo. Tą pačią dieną Vokietijos ambasadorius Maskvoje Friedrichas-Werneris von der Schulenburgas pranešė Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisarui Viačeslavui Molotovui apie prasidėjusį karą.
Iki invazijos Vokietija savo teritorijoje neuždarė sovietinių įstaigų. Jos buvo perimtos tik birželio 22-ąją: Sovietų Sąjungos ambasada apsupta, joje atjungtas telefono ryšys. Tiesa, Sovietų Sąjunga 1941 metų balandį neleido Vokietijai atidaryti konsulato Rygoje.
Nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris direktyvą Nr. 21 dėl Sovietų Sąjungos puolimo plano – operacijos „Barbarosa“ – pasirašė dar 1940 metų gruodžio 18 dieną. Tai įvyko nepraėjus nė mėnesiui po nesėkmingų V. Molotovo derybų Berlyne dėl Sovietų Sąjungos interesų Bulgarijoje, Bosforo ir Dardanelų sąsiauriuose bei galimo prisijungimo prie Trišalio pakto.
Rusijos politologas ir istorikas Dmitrijus Savinas S. Lavrovo pareiškimą pavadino absurdiška propagandinio bauginimo priemone. Jo vertinimu, tokia retorika Rusijos vidaus auditorijai kuria priešų apsuptos valstybės vaizdinį, o santykiuose su Europos Sąjunga padeda palaikyti įtampą.
S. Lavrovo žodžiai pratęsė visus 2026 metus kartotą retoriką, kuria Vakarų parama Ukrainai ir Europos gynybos stiprinimas vaizduojami kaip rengimasis karui su Rusija. Rusijos ministras Europą ne kartą lygino su nacistine Vokietija, o rugsėjį Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen pavadino „fiurere Ursula“.
