77,8 proc. Lenkijos gyventojų mano, kad jų šalis turėtų padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai, jeigu šias Baltijos valstybes užpultų Rusija, parodė rugsėjo 4–5 dienomis atlikta IBRiS apklausa. Tyrimas surengtas po to, kai buvęs Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczykas sukėlė politinį ginčą pareiškęs, kad Lenkijos kariai turi ginti pačią Lenkiją.
Pagalbai pritaria skirtingų politinių stovyklų rinkėjai
„Radio ZET“ užsakymu Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų institutas IBRiS respondentų klausė, ar realios Rusijos agresijos atveju Lenkija privalėtų padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
„Tikrai taip“ atsakė 47,5 proc., o „greičiau taip“ – 30,3 proc. apklaustųjų. Pagalbai nepritarė 16,1 proc. respondentų: 9,8 proc. pasirinko atsakymą „greičiau ne“, o 6,3 proc. – „tikrai ne“. Dar 6,1 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės arba negalėjo apsispręsti.
Didelis pritarimas užfiksuotas tiek tarp valdančiųjų partijų, tiek tarp opozicijos rinkėjų. Valdančiosios Pilietinės koalicijos (KO), Kairės, Lenkijos valstiečių partijos (PSL) ir partijos „Lenkija 2050“ šalininkų grupėje pagalbą Baltijos valstybėms palaikė 83 proc. respondentų. Iš jų 58 proc. atsakė „tikrai taip“, o 25 proc. – „greičiau taip“. Nepritarė 13 proc., dar 1 proc. neturėjo nuomonės.
Tarp opozicinių partijų – „Teisės ir teisingumo“ (PiS), „Konfederacijos“, Lenkijos Karūnos konfederacijos ir partijos „Razem“ – šalininkų pagalbai pritarė 86 proc. apklaustųjų. „Tikrai taip“ atsakė 48 proc., „greičiau taip“ – 38 proc. Šioje grupėje pagalbos nepalaikė 6 proc., o 9 proc. neapsisprendė.
Didžiausias palaikymas užfiksuotas tarp centristų
Pagalbai Lietuvai, Latvijai ir Estijai pritartų 92 proc. centristinių pažiūrų respondentų. Tarp kairiųjų tokią poziciją palaikė 75 proc., tarp dešiniųjų – 73 proc. Atitinkamai nepritarė 6, 20 ir 19 proc. šių grupių apklaustųjų.
Skyrėsi ir vyrų bei moterų atsakymai. Padėti Baltijos valstybėms norėtų 86 proc. apklaustų vyrų ir 70 proc. moterų. Pagalbai nepritarė atitinkamai 7 ir 26 proc.
IBRiS tyrimą atliko rugsėjo 4–5 dienomis kompiuterizuotų standartizuotų telefoninių interviu metodu. Reprezentatyvią visos Lenkijos imtį sudarė 1 068 žmonės.
Apklausos klausime vartota sąvoka „pagalba“, tačiau nebuvo patikslinta, ar ji būtinai reikštų Lenkijos karių siuntimą arba kitokią karinę intervenciją.
Błaszczyko žodžiai sukėlė ginčą dėl NATO įsipareigojimų
Apklausa surengta po rugsėjo 1-osios, Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių dieną, transliuoto M. Błaszczyko interviu „Radio ZET“. Laidos vedėjas Bogdanas Rymanowskis buvusio gynybos ministro ir dabartinio PiS atstovo Lenkijos Seime paklausė, ar Rusijai užpuolus Estiją, Latviją arba Lietuvą Lenkijos kariai turėtų ateiti šioms valstybėms į pagalbą.
M. Błaszczykas atsakė, kad Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją, o šalis turi būti stipri sąjungose ir remtis bendradarbiavimu su JAV. Paklaustas apie NATO kolektyvinę gynybą numatantį 5-ąjį straipsnį, politikas pridūrė, kad Lenkija tiesiogiai ribojasi su Rusija ir jos faktiškai kontroliuojama Baltarusija, todėl pati yra fronte.
Valdančiosios koalicijos politikai šiuos žodžius įvertino kaip kolektyvinės gynybos principo menkinimą. Lenkijos vyriausybės atstovas Adamas Szłapka pareiškė, kad buvęs gynybos ministras suabejojo svarbiausiu NATO principu.
Reaguodamas į kritiką M. Błaszczykas tvirtino, kad PiS valdymo laikotarpiu Lenkijos karinis bendradarbiavimas su Baltijos valstybėmis buvo kaip niekada glaudus. Jis nurodė Lenkijos karių dislokavimą Latvijoje, lenkiškų naikintuvų F-16 skrydžius virš Baltijos šalių, radarų duomenų mainus su Lietuva, bendras pratybas ir specialiųjų pajėgų bendradarbiavimą.
NATO 5-asis straipsnis įpareigoja sąjungininkes padėti užpultai Aljanso narei, tačiau kiekviena valstybė pati pasirenka, kokių veiksmų imtis. Šie veiksmai gali apimti ginkluotosios jėgos panaudojimą, bet straipsnis nenumato, kad tai visais atvejais turi įvykti automatiškai.
